Aplinkos ministerija skelbia, kad pernai, kuomet įsigaliojo reikalavimas atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, iš Lietuvos gyventojų surinkta 13,2 tūkst. tonų tokių atliekų, tai yra beveik 4 kartus daugiau nei užpernai.
Kai kurios savivaldybės atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą vykdo jau nuo 2018 metų pabaigos. Pavyzdžiui, Alytaus regionas, turėdamas ilgametę patirtį, pernai iš gyventojų surinko penktadaliu daugiau maisto ir virtuvės atliekų nei 2023 metais. Kitos savivaldybės surinkimą organizavo nuo praėjusių metų pradžios, kaip, pavyzdžiui, Vilniaus regionas. Vis dar yra savivaldybių, kuriose gyventojai neturi galimybės rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekų. Pavyzdžiui, Marijampolės regione tai bus pradėta tik šiemet.
Kiekviena savivaldybė pati nustato savo gyventojams maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimo ir surinkimo tvarką. Daugelyje miestų šios atliekos metamos į atskirus maisto atliekų konteinerius arba į biologinių atliekų konteinerius, skirtus kartu ir žaliosioms atliekoms: žolei, lapams, sodo ir daržo atliekoms. Tačiau kai kur į specialius maišelius sudėtos maisto ir virtuvės atliekos išmetamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius ir po to atskiriamos.
Ukmergė yra pasirinkusi būdą, kai maisto atliekas gyventojai raginami kaupti oranžiniuose maišeliuose. Tiesa, šiuo atveju sunku nustatyti, kiek konkrečiai tokių atliekų išrūšiavome.
Žaliųjų atliekų, tarp kurių patenka nedidelė dalis kartu surenkamų augalinės kilmės maisto ir virtuvės atliekų, iš gyventojų praėjusiais metais surinkta beveik 70 tūkst. tonų, tai penktadaliu daugiau nei 2023 m. Be to, į šiuos kiekius nėra įskaičiuotos gyventojų namų ūkiuose sukompostuotos maisto ir žaliosios atliekos.
Maisto ir virtuvės atliekoms priskiriami: duonos ir kitų kepinių likučiai, kiaušinių lukštai, riešutų kevalai, nedideli kiekiai plunksnų ir plaukų, medienos pelenai, kavos tirščiai, popieriniai kavos filtrai, vaisių ir daržovių atliekos, nešvarus, besiliečiantis su maistu, plastiku nepadengtas popierius, popieriniai rankšluosčiai, skintos gėlės, arbatos maišeliai ir arbatžolės, vazoniniai augalai be vazono, žuvies ir mėsos likučiai ir kaulai, pieno produktų liekanos, išpakuoti maisto papildai.
Į biologinių atliekų konteinerius galima mesti ir sodo atliekas. Šiai kategorijai priskiriami: medžių ir krūmų šakos, žievė, gėlės, derliaus likučiai, nukritę vaisiai, uogos, gyvatvorių kirpimo atliekos, šienas, lapai, žolė po vejos pjovimo, neapdorotos medienos pjuvenos.
Į šiuos konteinerius negalima mesti gumos ir jos gaminių, lakuotos, impregnuotos ar kitaip apdorotos medienos, higienos priemonių (sauskelnių, higieninių servetėlių, tamponų ir kt.), susikaupusių šluojant grindis nešvarumų, smulkių gyvūnų išmatų ir kraiko, odos gaminių atliekų, makulatūrai priskiriamo popieriaus, augalinių aliejų ir riebalų, dulkių siurblio maišelių ir jų turinio, tekstilės, nuorūkų, pakuočių ar maišelių, kuriuose buvo maistas, vaistų, kiaušinių dėklų.
Nors dažnam atrodo, kad maisto ir virtuvės atliekų lieka nedaug, būtina prisiminti, kad Lietuvoje vidutiniškai vienam gyventojui per metus tenka 141 kg maisto atliekų. Net 61 proc. jų susidaro namų ūkiuose.
Rūšiuojamos maisto ir virtuvės atliekos atskiriamos nuo bendro komunalinio atliekų srauto, o tai leidžia ne tik sumažinti jų neigiamą poveikį aplinkai, išnaudoti pačių maisto atliekų antrinio panaudojimo potencialą, bet ir didina galimybes iš likusio neužteršto komunalinio atliekų kiekio atrinkti daugiau tinkamų perdirbimui ir pakartotiniam naudojimui atliekų.
Surinktos biologinės atliekos apdorojamos kompostavimo įrenginiuose ir perdirbamos į aukštos kokybės kompostą. Jis naudojamas kaip trąšos žemės ūkyje ir sodininkystėje ir yra puikus trąšų ir durpių pakaitalas. Kai kuriuose regionuose biologinės atliekos taip pat perdirbamos biodujų gamybos įmonėse, iš jų gaunamos biodujos, kurios naudojamos šilumai ir elektros energijai gauti.
UŽ inf.
