Rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka pakvietė ukmergiškius į renginiais gausų poezijos festivalį. Susitikimai su poetais, poezijos skaitymai tradiciniais ir naujais būdais pritraukė naujų šio žanro mėgėjų.
„Poezijos pavasaris“ į Ukmergę ateina kasmet, tačiau šis renginys jau buvo išsisėmęs, tapęs šiek tiek nuobodžiu, įdomus gal tik kelioms dešimtims dalyvių, tarp kurių jaunimo vargiai rastum.
Jau pernai biblioteka žengė pirmąjį žingsnį kitokio renginio link – įprastų poezijos skaitymų scenarijus buvo papildytas diskusija su žymiais žmonėmis ir koncertu. O šiemet mostelta iki festivalio, pasiūlant dar daugiau išradingesnių renginių, orientuotų į įvairias amžiaus grupes. Išsamiau aptarsime tik keletą ryškiausių šiųmečio „Poezijos pavasario“ Ukmergėje veiklų.
Ko tik jame nevyko. Kūrybinį poezijos terapijos užsiėmimą vedė Šventupės literatės Genė Vaitkūnienė, Regina Mulevičienė, Lina Šeškuvienė.
Renginyje „Tremties keliais“ poeziją skaitė tremtyje gimusi poetė Tamara Reingardtienė, kurios eilėse – skausmas, stiprybė, ilgesys, muzikinius kūrinius atliko choras „Tremtinys“. Renginio metu prisiliesta prie skaudžios mūsų tautos istorijos dalies – tremties išgyvenimų.
Į jauną auditoriją orientuotas susitikimas su Gabrieliumi Liaudansku-Svaru, kurio metu apdovanoti bibliotekos organizuoto poezijos konkurso jaunimui dalyviai.
Jaunoji poetė Ugnė Bernikovič kalbino poetą, vertėją, kūrybinių dirbtuvių organizatorių Tomą Taškauską.
Miesto kavinėse „Coffee spot“, „Aš būsiu čia“ ir „Caffeine“ mėgaujantis kava buvo galima užsigardžiuoti poetinėmis citatomis.
Gausų vietos poetų būrį sutraukė romantiškas renginys „Eilėraščiai po žvaigždėmis“. Čia susiliejo gyva muzika, eilių skambesys ir bendrystė.
Vyko ir poezijos skaitymai dzūkiškai su poetu, knygų leidėju Juozu Žitkausku. Šį renginį organizavo ukmergiškės sociologės Dovilės Vainorės įkurta nevyriausybinė organizacija „Om-lėtai“, skirianti dėmesio jaunimo pritraukimui į Lietuvos regionus, skatinanti mentorystę, padedanti jaunimui realizuoti savo idėjas.
Buvo pristatytos menininko Mykolo Vasiliausko sukurtos Ukmergės krašto poetų Vlado Šlaito, Gintauto Gavenavičiaus, Alfo Pakėno eilėraščių instaliacijos. Jų idėjos gimė ukmergiškių literatų susitikimuose Senajame (nebe) knygyne. Žodžiai įgavo pavidalus skulptūriniuose objektuose, kurie taps keliaujančiais, kviečiančiais prisiminti šių amžinybėn iškeliavusių poetų kūrybinį palikimą. Pristatant instaliacijas muzikinę programą atliko kraštietis bardas Romualdas Petkevičius bei skaitovė Asta Girnienė.
Kartu su Jaunimo laisvalaikio centru surengtos orientacinės varžybos „Pasiklydęs eilėraštis“. Skirtingose miesto erdvėse komandos ieškojo paslėptų eilėraščio eilučių pagal poetines užuominas. Reikėjo, kad eilėraštis būtų nežinomas, todėl jį specialiai varžyboms sukūrė jaunimo darbuotojas Žilvinas Kaminskas. Eilutės slėpėsi Meno mokykloje, kultūros centre, knygyne ir kitose miesto centro erdvėse. Komandų laukė organizatorių įsteigti prizai.
Su kuo valgomas slemas?
Pirmą kartą Ukmergėje surengtas slemo vakaras. Tai – poetų kovos, skaitant savo kūrybą auditorijai, kai dalyvius vertina komisija ir žiūrovai. Jį vedė Jovaras Kelpšas iš Kauno, pats tokiose kovose dalyvaujantis nuo 2018-ųjų. Kaip jis paaiškino, skaityti galima ne tik poeziją, tai gali būti ir proza, daina, aimana ar malda. Kartą laimėjo vaikinas, kuris ūbavo.
Svarbiausios trys taisyklės: tekstai turi būti autoriniai, skaitoma iki 3-ijų minučių, nenaudojant jokių instrumentų ar rekvizitų, tik savo balsą ar kūną.
Galima naudoti gestus, mimikas, kūno raišką, net nusirengti (tiek, kiek tai nepažeidžia viešosios tvarkos). Tekstų nebūtina mokėti mintinai, svarbu kuo išraiškingiau juos paskaityti.
Slemo vakarai prasidėjo Niujorke, kaip alternatyva nuobodžiam poezijos skaitymui. Dabar jie populiarūs ir Lietuvoje – Kaune ir Vilniuje vyksta kas mėnesį. Šie renginiai traukia įvairius žmones ir pasižymi skirtinga nuotaika.
Iš publikos parinkti trys neutralūs komisijos nariai skiria balus nuo 1-o iki 5-ių, tad maksimalus balų skaičius gali būti 15. Publika turi savo nuomonę, ir jei ji nesutampa su komisijos, publika gali siūlyti daugiau arba mažiau balų.
Dviejuose pirmuose kovos ratuose skaito visi dalyviai, o trečiajam atrenkami trys ar keturi, surinkę daugiausia balų.
Ukmergėje slemo vakare varžėsi Antanas, Matas ir Gilė Liepa iš Ukmergės, Dorotėja iš Panevėžio, Grinčas iš Marijampolės, Baltazaras ir Emilė iš Kauno. Skambėjo poezija, proza, filosofinės mintys, o įspūdžiui sustiprinti – ir keiksmažodžiai.
Nugalėtoja tapo Dorotėja. Ji planuoja stoti į vaidybą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Rašo apie trejus ketverius metus, daugiausia poeziją.
Nauja forma Ukmergėje – poezijos ir beatboxo, kaip saviraiškos ir kontakto su pasauliu būdų, jungtis. Renginio dalyviai įsitikino, kad muzika gali skambėti be instrumentų. Beatboxo lauką pristatė Domas Dieliautas – beatboxo atlikėjas, Beatbox Europe asociacijos steigėjas. Po pasirodymo vyko pokalbis apie šio žanro raidą ir Domo kūrybinius iššūkius.
Beatboxas – tai vokalinė perkusija, kai žmogus, naudodamas savo burną, lūpas ir balsą, imituoja įvairius mušamųjų instrumentų garsus. Tai laikoma muzikos kūrimo būdu, leidžiančiu imituoti ritmus, perkusinius garsus ir netgi sukurti muzikines formas.
Augęs kartu su hiphopo kultūra, šiandien beatboxas įtraukia į save vis daugiau muzikinių žanrų ir tapo unikalia muzikinės saviraiškos priemone.
Ukmergės Senajame (nebe) knygyne nuskambėję beatboxo ritmai užvėrė daugiau nei savaitę trukusį Ukmergės poezijos festivalį, kuris, pasak organizatorių, parodė, kad „poezija nebūtinai turi būti tylus žanras. Ji gali skambėti, vibruoti ir jungti bendruomenę“.
Turtinga ir įtraukianti festivalio programa išties buvo verta dėmesio, nes siūlė pasirinkimų tiek prasmingam, tiek smagiam kultūriniam laisvalaikiui. Stebina, kad „Poezijos pavasario“, vykstančio visoje Lietuvoje, programos renginių žemėlapyje mūsų savivaldybės nėra. Kaip sakė bibliotekos direktorė Sigita Astikienė, anksčiau mūsų savivaldybė dalyvaudavo respublikiniame „Poezijos pavasaryje“, tačiau pernai nutarta pabandyti ieškoti naujų formų. Ir tai davė gerų rezultatų. Vis tik neatmeta galimybės ateityje ir vėl įsilieti į šalies „Poezijos pavasarį“.
