Aldona KUZMIENĖ
LPŽA rajono skyriaus narė
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos Ukmergės rajono skyriaus nariai aplankė Dainavoje esantį muzikos instrumentų muziejų. Į jį pakvietė šio muziejaus įkūrėjas Stasys Ašmontas, neseniai įsiliejęs į mūsų asociacijos gretas.
Tik įžengus į pastatą, į akis krenta begalė įvairiausių instrumentų. Muziejaus šeimininkas ima į rankas įdomiausius eksponatus ir pasakoja jų istorijas, „prakalbindamas“ kiekvieną, parodydamas kaip gražiai skamba, kokius garsus galima išgauti…
Kolekcija iš tikrųjų unikali: dumpliniai, pučiamieji, styginiai, mušamieji… Tai ir kinų dovanoto seniausio muzikos instrumento kopija, ir 120 metų senumo rankų darbo smuikas iš kaulo, ir fleita, kuria pagrojo apsilankiusi Kauno muzikinio teatro atlikėja.
Čia vietą randa natų sąsiuviniai, muzikiniai įrašai, knygos. Tarp begalės surinktų akordeonų pamatėme žymaus akordeoniniko Stasio Stasiulio instrumentą, 1916 m. pagamintą citrą, grojamą su smuiko smičiumi, bajaną iš Suomijos, instrumentus, kurių tėvynė – Italija, Šveicarija, Ukraina, Didžioji Britanija.
Stasys papasakojo jog meilė muzikai jį pagavo nuo mažens. Pats išmokęs groti nepaleido instrumentų iš rankų nei mokykloje, nei dabar – jis groja keturiolika įvairių instrumentų.
Stasiui visuose kaupimo darbuose talkinanti draugė Birutė su šypsena porina, jog instrumentui įsigyti, remontuoti išleidžiama daug pinigų. Negailima instrumentų ir paskolinti ar padovanoti tiems, kuriems jų labai reikia. Kad beveik visi instrumentai groja, įsitikinome paprašyti šeimininko pasirinkti mėgstamą eksponatą ir visiems kartu su juo pagroti lietuvišką „Suk, suk ratelį“. Mūsų atliktas kūrinys mums skambėjo nuostabiai!
Kalbėjome, klausėmės, bendravome, svarstėme, jog šis muziejus – puiki vieta ir vaikų pamokėlėms, ir mokinių muzikos užsiėmimams, kur jie susipažintų su įvairiais instrumentais.
Į namus išvykome palydėti Johano Štrauso valso „Žydrasis Dunojus“ garsų – Stasys Ašmontas pagrojo jį diatonine armonika.
Palinkėjome jam ir toliau su žemaitišku užsispyrimu kasdien pildyti muzikinius aruodus, neprarandant vilties, jog rėmėjai ir geros valios žmonės prisidės prie jo sumanymų įgyvendinimo.
