Savininkai raginami gražinti pastatų fasadus

Į pa­bai­gą ei­na Vie­nuo­ly­no gat­vės re­konst­ruk­ci­ja. Nors dėl sko­nio ne­si­gin­či­ja­ma, pa­neig­ti, kad gat­vė ta­po erd­vi ir švie­si, ša­li­gat­viai ly­gūs ir pa­to­gūs, ne­iš­ei­tų. De­ja, kaip jau pa­pras­tai nu­tin­ka, į akis ne ką ma­žiau kren­ta ne­tvar­kin­gi, spal­vas pra­ra­dę čia esan­čių pa­sta­tų fa­sa­dai.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Ge­di­mi­no Ne­mu­na­ičio nuotr. Kai ku­rie Vie­nuo­ly­no gat­vės gy­ven­to­jai jau pra­dė­jo tvar­ky­ti na­mų fa­sa­dus.

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja nuo­lat siun­čia ra­gi­ni­mus mies­to gy­ven­to­jams su­si­re­mon­tuo­ti bei nu­si­da­žy­ti prie pa­grin­di­nių gat­vių esan­čius na­mų fa­sa­dus. Rug­pjū­čio pra­džio­je pri­mi­ni­mus apie tai ga­vo ir ke­tu­rio­li­ka Vie­nuo­ly­no gat­vės gy­ven­to­jų.

Uk­mer­gės ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bės ūkio sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Val­das Ta­raš­ke­vi­čius sa­ko, kad vie­nos iš pa­grin­di­nių mies­to gat­vių vaiz­dą po re­konst­ruk­ci­jos ge­ro­kai ga­di­na ap­si­lu­pi­nė­ję pa­sta­tai. „Dau­ge­lio na­mų ne­tvar­kin­gi fa­sa­dai, skar­di­ni­mai, bal­ko­nai, at­šo­kęs tin­kas. Nuo to nu­ken­čia ben­dras mies­to vaiz­das“, – sa­ko jis.

Na­mų sa­vi­nin­kai tvar­ky­ti pa­sta­tų ne­sku­ba. Kai ku­rie iš jų yra ga­vę net ne po vie­ną laiš­ką – su­dė­jus vi­sus gra­žus pluoš­tas bū­tų. O ir pa­čius gy­ven­to­jus, pa­sak spe­cia­lis­to, ne taip leng­va su­ras­ti. Mat ne­ma­žai as­me­nų, įsi­gi­ju­sių ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą Uk­mer­gė­je, gy­ve­na ki­tuo­se mies­tuo­se. Ieš­kant Vie­nuo­ly­no gat­vės gy­ven­to­jų, kai ku­riems iš jų ra­gi­ni­mus te­ko siųs­ti į Vil­nių, Kau­ną.

Ki­ta to­kių ne­tvar­kin­gų pa­sta­tų bė­da ta, kad daž­nai jie pri­klau­so net ne vie­nam, o ke­liems sa­vi­nin­kams. Pa­vyz­džiui, į Vie­nuo­ly­no gat­vės 4 nu­me­riu pa­žy­mė­tą na­mą pra­šy­mai pa­si­gra­žin­ti fa­sa­dą bu­vo iš­siųs­ti net aš­tuo­niems jo sa­vi­nin­kams. Ke­tu­riems šei­mi­nin­kams pri­klau­so ir 3 na­mas.

V. Ta­raš­ke­vi­čius sa­ko, kad ne­re­tai ke­li pa­sta­to sa­vi­nin­kai dėl fa­sa­do da­žy­mo ne­su­ta­ria tar­pu­sa­vy­je – vie­nam at­ro­do, kad jau pats lai­kas jį pa­da­žy­ti, ki­tam – kad tai be­rei­ka­lin­gas pi­ni­gų švais­ty­mas, o tre­čias, pa­si­ro­do, vi­sai lė­šų ne­tu­rįs.

Gal ir ne pats ge­riau­sias lai­kas to­kioms in­ves­ti­ci­joms, bet ką pa­da­ry­si – tvar­ka yra tvar­ka. O ją pra­ei­tais me­tais nu­sta­tė ra­jo­no ta­ry­ba, pa­tvir­ti­nu­si Uk­mer­gės ra­jo­no te­ri­to­ri­jų tvar­ky­mo ir šva­ros tai­syk­les.

Tai­syk­lė­se nu­ro­do­ma, kad sta­ti­nių sa­vi­nin­kai pri­va­lo „nuo­lat tvar­ky­ti, va­ly­ti, re­mon­tuo­ti, da­žy­ti ir pri­žiū­rė­ti ben­dro nau­do­ji­mo pa­tal­pas, sta­ti­nių fa­sa­dus, už­tik­rin­ti es­te­tiš­kai tvar­kin­gą fa­sa­dų iš­vaiz­dą“. Reg­la­men­to ne­si­lai­ky­mas ga­li bū­ti trak­tuo­ja­mas kaip ad­mi­nist­ra­ci­nis tei­sės pa­žei­di­mas.

Po rekonstrukcijos gatvės vaizdą darko apšiurę namų fasadai.

Net ir pa­si­ry­žus skir­ti lė­šų ir nu­da­žy­ti pa­sta­tą, tarp ke­le­to sa­vi­nin­kų ga­li kil­ti ne­su­ta­ri­mų, ko­kia spal­va „gra­žiau­sia“. Sa­vi­val­dy­bės Ar­chi­tek­tū­ros ir te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo sky­riaus ve­dė­jas Ar­vy­das Džiu­gas sa­ko, kad pa­sta­to, esan­čio se­na­mies­čio te­ri­to­ri­jo­je, sa­vi­nin­kų ne­su­ta­ri­mus, ko­kios spal­vos tu­rė­tų bū­ti ben­dra jų nuo­sa­vy­bė, iš­spren­džia spe­cia­lis­tai. Mat to­kiu at­ve­ju pri­va­lu kreip­tis į Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to bei sa­vi­val­dy­bės Ar­chi­tek­tū­ros ir te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo sky­riaus spe­cia­lis­tus. Anot ve­dė­jo, ke­ti­nant at­lik­ti rim­tes­nį re­mon­tą, rei­ka­lin­gas ir su­pap­ras­tin­tas pro­jek­tas.

Ve­dė­jas sa­ko, kad pra­ėju­sią sa­vai­tę į sa­vi­val­dy­bę jau krei­pė­si vie­na dvie­jų Vie­nuo­ly­no gat­vės pa­sta­tų sa­vi­nin­kė. Ji ke­ti­na pri­si­dė­ti prie mies­to gra­ži­ni­mo dar­bų, nu­da­žy­da­ma me­di­nius sa­vo pa­sta­tus.