Sportininkui trauma dažnai reiškia ne tik fizinį skausmą, bet ir priverstinę pertrauką nuo įprastos veiklos. Vieną savaitę žmogus gali reguliariai treniruotis ir ruoštis varžyboms, o kitą jau stebėti komandos draugus iš šalies. Tokia situacija reikalauja kantrybės ir psichologinės stiptybės, nes noras kuo greičiau sugrįžti ne visada sutampa su tuo, kam jau pasiruošęs organizmas.
Pirmasis etapas po traumos priklauso nuo jos pobūdžio. Nedidelis pažeidimas ir rimta trauma reikalauja visiškai skirtingo požiūrio. Dėl to svarbu tinkamai įvertinti būklę ir laikytis specialistų sudaryto plano. Vien tai, kad skausmas sumažėjo, dar nebūtinai reiškia, kad galima iš karto grįžti prie ankstesnio krūvio.
Reabilitacijos metu fizinis aktyvumas dažniausiai didinamas palaipsniui. Iš pradžių atliekami paprastesni pratimai, vėliau grįžtama prie sudėtingesnių judesių. Sportininkui gali reikėti iš naujo sustiprinti tam tikrus raumenis, pagerinti judesių kontrolę ar atkurti ankstesnį fizinį pajėgumą. Šis procesas gali užtrukti, todėl bandymas praleisti atskirus etapus nėra geras būdas paspartinti sugrįžimą.
Svarbi ir psichologinė pusė. Po rimtesnės traumos sportininkas gali atsargiau atlikti judesį, kurio metu susižeidė. Futbolininkas gali vengti aštresnės dvikovos, o krepšininkas ne taip drąsiai nusileisti po šuolio. Pasitikėjimas savo kūnu dažniausiai grįžta palaipsniui, kartu su treniruotėmis.
Sugrįžus į bendras treniruotes darbas dar nesibaigia. Treneriai turi stebėti, kaip sportininkas reaguoja į didesnį krūvį. Iš pradžių treniruotė gali būti trumpesnė, o rungtynėse skiriama mažiau laiko. Tik organizmui tinkamai reaguojant į krūvį galima palaipsniui grįžti prie įprasto režimo.
Traumos laikotarpis kartais suteikia galimybę daugiau dėmesio skirti kitoms sritims. Jei negalima pilnai treniruoti vienos kūno dalies, pagal specialistų rekomendacijas gali būti palaikomas kitų sričių fizinis pasirengimas. Taip sportininkui lengviau išsaugoti dalį turėtos formos.
Sėkmingas sugrįžimas nėra vien pirmosios rungtynės po traumos. Tikrasis tikslas yra vėl sportuoti visu pajėgumu ir nejausti nuolatinės baimės dėl ankstesnio pažeidimo. Todėl kantrybė, tinkama reabilitacija ir palaipsnis krūvio didinimas yra svarbūs viso sugrįžimo proceso etapai.
