Gyventojų ir būstų surašymas atskleidė: kai kuriose mūsų rajono seniūnijose daugiau kaip trečdalis sodybų bei būstų ištuštėję. Statistikos skyriaus darbuotojai mano, kad ant durų kabančios spynos galėjo gerokai iškreipti surašymo duomenis.
Ligita JUODVALKIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Ant durų kabančiomis spynomis kai kuriose seniūnijose surašinėtojus pasitiko kas trečias būstas.
Pasibaigus visuotiniam gyventojų ir būstų surašymui statistikos skyrių darbuotojai bando atsilaikyti nuo kaltinimų neatlikus savo darbo kokybiškai. Mat šalies politikai suabejojo, ar surašinėtojai „nepražiopsojo“ dalies gyventojų, taip dirbtinai sumažindami gyventojų skaičių.
Mūsų rajone surašyme dalyvavo apie 87 procentus gyventojų. Šis skaičius gerokai mažesnis už bendrą šalies vidurkį, kuris siekia 94 procentus.
Registrų centras dar metų pradžioje Ukmergės rajono surašymo skyriui pateikė duomenis apie rajone registruotus asmenis. Pagal juos, mūsų turėtų būti 44 700. Iš viso surašyta 38 700 rajono gyventojų.
Vilniaus teritorinės statistikos valdybos Ukmergės rajono surašymo skyriaus vedėja Milda Žentelienė mano, kad kaltinimai surašymo organizatoriams, neva ne iki galo atlikusiems savo pareigą, nepelnyti. „Neprisimenu, kad kada nors vykusiame surašyme dalyvavusiųjų skaičius siektų šimtą procentų. Juk natūralu, kad kažkokia paklaida visuomet būna“, – sako ji.
Palyginti su prieš dešimt metų vykdytu, šio surašymo organizatorių pajėgos buvo gerokai sumažėjusios. 2001-aisiais rajono gyventojus lankė 226 surašinėtojai, o šiemet – perpus mažiau. Tačiau vedėja įsitikinusi, kad darbo kokybė nuo to nenukentėjo. Neradę namuose gyventojų, nenuleisdavo rankų – eidavo į tuos pačius būstus po keletą kartų. Kilus menkiausiam įtarimui, kad būste gyvenama, tačiau gyventojų rasti nepavyksta, klausinėdavo kaimynų, seniūnijų darbuotojų.
Surašinėtojai aplankė 16 297 būstus. Iš jų 3658 (18 proc.) užfiksavo kaip negyvenamus.
Negyvenamų pastatų skaičiumi ypač išsiskiria kaimo seniūnijos. Siesikų seniūnijoje apie 25 proc. sodybų stovi tuščios. Pabaisko bei Veprių seniūnijose nuolatinių gyventojų neturi 30, o Pivonijos – net 33 proc. būstų.
Pasak vedėjos, kaimo vietovėje prisiregistravę asmenys neretai gyvena kitame mieste, o į sodybą mūsų rajone teatvažiuoja tik vasaroti. Jei surašyme jie dalyvavo realioje gyvenamojoje vietoje, mūsų rajono surašinėtojo sąraše liko tuščia eilutė.
Apie nuolat gyvenančiuosius sodų bendrijose statistikos skyriui pranešė bendrijų pirmininkai. Sumaišties galėjo sukelti savininkai, kurie registruoti mieste, tačiau vasarą gyvenantys sodų nameliuose.
Pirmą kartą vykdytą gyventojų surašymą elektroniniu būdu daugelis vertina kaip didelį privalumą. Anot M. Žentelienės, nežiūrint teigiamų jo pusių, jis taip pat galėjo kyštelėti koją.
„Užpildyti anketą ne taip paprasta, kaip gali atrodyti. Surašinėtojams specialius visą dieną trunkančius apmokymus rengėme, o čia žmogus pats turėjo susirašyti“, – sako vedėja.
Ji teigia, kad neretai gyventojai, užpildę savo anketą, pamiršdavo informuoti apie kitus šeimoje dar nesurašytus asmenis. Po elektroninio surašymo išaiškėjo nemažai klaidų, dėl kurių buvo „prarastas“ ne vienas gyventojas.