Minint trečiąsias karo Ukrainoje metines Lietuvoje nuvilnijo solidarumo renginiai. Minėjimas, vienijantis institucijas bei bendruomenę, sekmadienį surengtas ir Ukmergėje. Jame atkreiptas dėmesys į palaikymą kariaujančiai šaliai ir į pačių susitelkimą bei suvokimą, kad reikia būti pasiruošus.
Rusijos karinė invazija į Ukrainą buvo pradėta 2022 metų vasario 24 dieną. Šios dienos išvakarėse į aikštę prie paminklo „Lituania Restituta“ ukmergiškiai rinkosi pagerbti už savo ir mūsų laisvę tebekovojančius ukrainiečius.
Aikštėje išsirikiavo Lietuvos šaulių sąjungos Ukmergės Vyčio 1 002-oji šaulių kuopa, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 805-oji pėstininkų kuopa. Iškilmingai skambėjo Lietuvos ir Ukrainos himnai. Žuvusieji kare ir kovojantieji už laisvę pagerbti visuotine tylos minute.
Susirinkusiesiems pristatyta iniciatyva „Radarom“, teikianti pagalbą kovojančiai šaliai, priminta solidarumo su Ukraina svarba.
Padrąsinimo žodžius į renginį susirinkusiems ukmergiškiams ir Ukrainos bendruomenės nariams tarė Ukmergės rajono meras Darius Varnas, būti pasirengusius skatino Lietuvos šaulių sąjungos Ukmergės Vyčio 1 002-osios šaulių kuopos vadas Linas Kavaliauskas. Už visokeriopą paramą ukmergiškiams dėkojo Ukrainos bendruomenės atstovė.
Renginio metu nuskambėjo abiejų šalių himnai bei ukrainietiškos dainos, tylos minute pagerbti žuvusieji kare. Jų atminimui prie paminklo uždegtos žvakelės.
Susirinkusieji bendravo fone skambant ukrainietiškų dainų įrašams, šildydamiesi arbata. Atsinešusieji žvakių uždegė jas ir statė prie paminklo.
Kviečiant žmones ir toliau remti kovojančią Ukrainą, Vilniuje, Lukiškių aikštėje, tą pačią dieną surengtas solidarumo koncertas „Laisvė šviečia 2025. Radarom!“, kuriame pasirodė žinomi Lietuvos atlikėjai.
Pasidomėjus apie paramą, keliaujančią iš Ukmergės į Ukrainą, rajono savivaldybės administracijos parengties pareigūnas Valdas Rabazauskas pasakojo, kad šiemet iš mūsų miesto Ukrainai išsiųsta žvakių siunta. Savivaldybė nupirko parafino, skardinių, o gamina jas patys ukrainiečiai Jaunimo laisvalaikio centro patalpose, kur viena metalo įmonė padovanojo specialią įrangą. Vieni lanksto ruošinius iš kartono, palaikančio degimą, tirpdo parafiną, kiti lieja jį į skardines.
Rūbais, maisto produktais, higienos priemonėmis savivaldybė šiuo metu paramos nerenka – tai daro nevyriausybinės organizacijos.
Pareigūno duomenimis, šiuo metu rajone gyvena 383 ukrainiečiai, tačiau šis skaičius gali būti ir ne visai tikslus, nes kai kurie išvykdami apie tai nepraneša.
Atvykstančiųjų vis dar yra vienas kitas. Ukmergėje įsikuria pabėgėliai iš įvairių Ukrainos miestų. Ar jie atkeliauja iš karo veiksmų zonų, ar iš tarpinių stotelių, duomenys nerenkami. Sklandų bendradarbiavimą tarp institucijų ir karo pabėgėlių užtikrina ukrainiečių bendruomenės Ukmergėje koordinatorė Anastasija Zhukovets.
Klausiant apie naujausius pasiruošimo pasipriešinimui veiksmus, V. Rabazauskas sakė, kad pasiruošimas vyksta tiek valstybės, tiek savivaldybių lygiu.
Pavyzdžiui, rengiamas planas, kaip organizuoti gyventojų apsaugą iš pavojingų zonų, t. y. iš pasienio ruožų (apie 40 km), juos perkeliant į Lietuvos vidurio savivaldybes.
Pareigūnas pasidžiaugė, kad Savivaldybės administracija pateikė paraiškas pritraukti finansavimą kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų būklei gerinti.
Šaulių kuopos vadas L. Kavaliauskas pastebi, kad po trejų karo metų daug žmonių yra apėmęs nuovargis. „Lietuviai, nors mūsų šalyje karo veiksmai nevyksta, jaučiasi pavargę nuo informacijos, paramos teikimo, palaikymo, o ką kalbėti apie pačią Ukrainą.“
Anot jo, svarbu ne tik moralinis palaikymas, parama, bet ir situacijos suvokimas bei pasiruošimas. Apie derybas dėl karo Ukrainoje baigties sakė, kad žodį derybos vertėtų naudoti kabutėse, nes tai, kas vyksta dabar, nėra derybos, o dviejų pasaulio galingųjų pasikalbėjimas, nedalyvaujant šalies, kurioje vyksta karas, atstovui.
Atkreipė dėmesį, jog pastaruoju metu kalbama apie Rusijos kariuomenės atsigavimą ir kad okupantai nesustos. Baltijos šalys yra taikinys ir tik laiko klausimas, kada Rusija pasisuks į mus. „Ar esame pasiruošę? Ne. Bet pasiruošimas vyksta“, – tęsė pašnekovas. Pasak L. Kavaliausko ginklų įsigijimas, slėptuvių, priedangų įrengimas koordinuojamas valstybės bei savivaldybių mastu, bet ruoštis pasipriešinimui reikia ir žmonėms: „Kalbu ne tiek apie fizinį pasirengimą, kiek apie žinias. Žmonės turi žinoti, ką daryti prasidėjus karo veiksmams.“
Vilniuje Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos rengia kursus, kuriuos veda ir L. Kavaliauskas, be to yra instruktorius ir apskrities koordinatorius. Kursus sudaro keli moduliai. Pirmajame supažindinama su žvalgybos darbu, dezinformacija, propaganda ir kaip tai atpažinti. Antras modulis praktinis, žmonės susipažįsta su karo Ukrainoje pamokomis, mokosi suteikti medicinos pagalbą – gaivinti, tvarstyti. Trečiasis modulis skirtas išlikimo krepšeliui pristatyti.
Pasak L. Kavaliausko, Vilniuje ir kituose miestuose susidomėjimas šiais kursais didžiulis. Norint į juos patekti, pirmiausia reikia atilikti departamento interneto svetainėje pateiktą testą. Registruojasi įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų žmonės. O Ukmergėje informacijos apie šiuos kursus, matyt, trūksta.
Aptarta galimybė su rajono savivaldybės meru tokius kursus inicijuoti ir ukmergiškiams, pradedant nuo kursų savivaldos darbuotojams. L. Kavaliauskas pabrėžia, kad tai – labai svarbu, nes dalyviai gauna daug vertingos, aktualios informacijos.
„Visi esame girdėję žodžius propaganda, dezinformacija, turniketas, bet ar praktiškai žinome, kaip tai atpažinti arba panaudoti. Pastebiu, kad iš 50 į kursus ateinančių žmonių apie 40 turniketo nebūna net čiupinėję, nors visi privalome jį turėti savo automobiliuose. O kai ateis ta diena, laiko mokytis nebebus“, – sako L. Kavaliauskas.
