Pernai pradėti Veprių pilies tyrimai pamažu atskleidžia naujų paslapčių – archeologai skelbia, kad atrasti ne šiaip sau dvaro rūmai, o rezidencinė pilis, kurių Lietuvoje yra labai mažai.
Archeologė Ingrida Čičiurkaitė pasakojo, kad didžiausia tyrinėjimų naujiena – savaitgalį pradėtas atidengti šiaurinis pilies bokštas.
Pasak jos, iki šiol buvo manoma, kad Veprių centre ant kalvos stovėjo dvaro rūmai, tačiau pernai Veprių visuomenininko, skulptoriaus Viktoro Žentelio ir Ukmergės rajono savivaldybės iniciatyva pradėti archeologiniai tyrimai atskleidė, kad čia būta rezidencinės pilies.
Atlikti neinvaziniai žvalgymai georadaru atskleidė, kad Veprių dvaro rūmų pastatas buvo su dviem gynybiniais bokštais. Šiemet tęsiant tyrimus atidenginėjamas šiaurinis bokštas. Nors tyrimai dar nebaigti, duomenys leidžia teigti, jog pirminiai rūmai buvo stačiakampio plano, o bokštai pristatyti vėliau.
Pasak archeologės, labiausiai tikėtina, kad rekonstrukcija atlikta dvaro valdymą perėmus Šemetų giminei. Būtent tuo metu Lietuvoje iškilo ir kitos žinomos rezidencinės pilys: Siesikų, Norviliškių, Raudonės, Raudondvario ir Panemunės.
Pirmą kartą Veprių dvaras paminėtas 1542 m., kai valdos priklausė Kęsgailoms. XVI a. II. p. vedybų keliu dvarą perėmė Šemetos ir perstatė jį į rezidencinę pilį, kurią paveldėjo Merkelis Stanislovaitis Šemeta (1524–1570). Po pastarojo mirties 1570 m. pilis dar bent kelis kartus paveldima Šemetų giminės, vėliau neilgai ją valdė Oginskių giminė.
XVIII a. vid. Veprių savininku buvo Benediktas Tyzenhauzas, Vilkmergės teismo seniūnas. Jis paveldėjo jau suniokotą pilį. Labiausiai tikėtina, kad Veprių rezidencinė pilis stipriai nukentėjo XVIII a. pr. – Šiaurės karo metu.
Atliekant tyrimus pernai buvo atidengti masyvūs pamatai, mūryti iš akmenų ir raudonų molio plytų, rišant kokybišku kalkiniu skiediniu. Jų storis 1,4–2,1 m, įgilinti iki 3,2 m. Vidinėje korpuso pusėje aptiktas rūsys ir į jį vedantys laiptai. Likviduojant pilį, į šį rūsį suverstos griuvenos: kokliai, čerpės ir plytos. Pietinio bokšto vietoje aptiktos raudono molio figūrinėmis plytelėmis dengtos grindys. Tyrimai tik pradedami, tačiau neabejotinai pateiks daugiau duomenų apie dvaro rūmų virsmą rezidencine pilimi ir jos rekonstrukcijų etapus.
Kasinėjimų metu surinktos vertingos medžiagos. Tai daugiausia – trims krosnims priskiriami kokliai, dalis jų – su heraldine simbolika – Buivolu – Tyzenhauzų giminės herbu. Taip pat buitinė keramika, langų stiklo fragmentai, metalinės detalės.
Šiaurinio bokšto tyrimai jau šiandien leidžia kalbėti apie architektūrines detales – bokšto pamatai yra šešiakampio plano, būdingi ankstyvam viduramžių laikotarpiui, nors statyti renesansiniu stiliumi. Bokšto sienos buvo tinkuotos ir puoštos karnizais, o vakarinės sienos fragmentuose rastas strėlgalis leidžia manyti, kad dvaro rūmai perstatyti į pilį ir pritaikyti gynybiniams tikslams ne be priežasties.
„Vepriuose aptikta XVI a. II p. datuojama rezidencinė pilis yra retas ir išskirtinis atvejis Lietuvos archeologijoje“, – pažymi tyrimus atliekanti archeologė I. Čičiurkaitė.
UŽ inf.
