Taujėnų puošmena – į Vilniaus arkikatedrą labai panaši bažnyčia. Kaip rašoma įvairiuose šaltiniuose, tai – „Gucevičiaus stiliaus“, išpopuliarėjusio XIX a. pirmojoje pusėje, šventovė. Tokio stiliaus bažnyčių Lietuvoje yra dešimt, tačiau būtent Taujėnų bažnyčiai būdingi visi trys šios architektūros elementai: dorėninės kolonos, trikampis frontonas (stogelis virš įėjimo) ir viršuje iškilusios skulptūros.
„Dėl savo architektūrinio stiliaus Taujėnų bažnyčia pateko į leidinį „Įdomiausios Lietuvos bažnyčios“, bet ne tik.
Skaitytojus neseniai pasiekė kraštiečio tautotyrininko prof. Sauliaus Nefo sudarytas leidinys „Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo Romos katalikų bažnyčia“.
Jame galima rasti atsakymus į tokius klausimus, kaip: Kur meldėsi Taujėnų žmonės, kai dar nebuvo pastatyta dabartinė bažnyčia? Kaip 1784 metais atrodė tuometinė Taujėnų bažnyčia, aprašyta Ukmergės dekanato vizitacijos metu? Ar yra uždėtas didžiojo lietuvio Valančiaus „antspaudas“ ant Taujėnų bažnyčios? Ką mena nūnai nebesantys užrašai šventovėje? Kaip ant Taujėnų bažnyčios įsiamžino skulptorius, 1918 metų savanoris ir partizanas Benjaminas Jakševičius-Dzedūnė ir kodėl 1947 m. buvo įvykdytas atentatas prieš bažnyčios zakristijoną Adolfą Karalių? Koks taujėniškis buvo Taujėnų bažnyčios zakristijonu, o kunigaudamas atstatė Pajevonio bažnyčią ir įkūrė zoologijos sodą? Koks Taujėnų klebonas priklausė pasipriešinimo okupantams organizacijai – Lietuvos Helsinkio grupei, ir koks Taujėnų parapijietis de facto buvo vyskupas?
Tai – tik dalelė klausimų, į kuriuos atsakoma knygoje. Kaip pristatomajame žodyje rašo arkivyskupas Kęstutis Kėvalas: „Labai prasminga, kad ši knyga išleidžiama ypatingu metu, kai Kauno arkivyskupija kartu su visa Lietuvos Bažnytine provincija, popiežiaus Pijaus XI įsteigta 1926 metais, mini gyvavimo šimtmetį. Tai – kvietimas ne tik prisiminti praeitį, bet ir iš naujo suvokti Bažnyčios vaidmenį mūsų tautos istorijoje, kultūroje ir žmonių gyvenimuose. Per šimtmečius buvo statomos ne tik šventovės sienos – buvo statoma gyvoji bažnyčia, ugdomas tikėjimas, saugoma tautinė ir dvasinė tapatybė.“
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
