Aldona KALESNIKIENĖ
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo pirmininkė
Istorija gyva tol, kol ją prisimename, kol lankome vietas, kuriose buvo kuriama Lietuvos laisvė, ir perduodame šiuos pasakojimus ateities kartoms. Būtent tokia mintimi vadovaudamiesi Lietuvos tremtinių sąjungos Ukmergės filialo nariai leidosi į pažintinę-edukacinę kelionę po Radviliškio kraštą, pavadintą „Lietuvos kovotojų, geležinkelių ir pelkių keliais“.
Kelionė prasidėjo Radviliškyje, kuris šiandien daugeliui pirmiausia siejasi su vienu svarbiausių Lietuvos geležinkelio mazgų, tačiau jo istorija kur kas turtingesnė. Klausydamiesi gidės pasakojimo sužinojome apie miesto raidą, jo svarbą Lietuvos ekonominiam ir kultūriniam gyvenimui, žmones, savo darbais kūrusius šį kraštą.
Toliau mūsų kelias vedė į jaukų miestelį Šiaulėnus. Vos pravėrus jo muziejaus duris pasijutome laukiami – muziejininkas svečius pasitiko muzika ir dainomis. Toks nuoširdus sutikimas sukūrė ypatingą nuotaiką, o gyvas ir įdomus pasakojimas apie Šiaulėnų krašto istoriją, žmonių gyvenimą, papročius ir kultūros paveldą leido dar geriau pažinti šį išskirtinį Lietuvos kampelį.
Ne mažesnį įspūdį paliko apsilankymas Šiaulės apžvalgos bokšte. Nuo jo atsivėrė įspūdinga Radviliškio krašto panorama – žaliuojantys miškai, laukai ir vietovės, menančios senųjų baltų gyvenvietes. Žvelgiant į šį kraštovaizdį nesunku suprasti, kodėl mūsų protėviai čia kūrėsi, gynė savo žemę ir puoselėjo lietuvišką tapatybę.
Labiausiai jaudinanti kelionės dalis laukė Minaičiuose – vietoje, kuri pelnytai vadinama Lietuvos laisvės kovų istorijos sostine. Čia, autentiškai atkurtame partizanų bunkeryje, 1949 metų vasario 16 dieną Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos vadovai pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją – dokumentą, įtvirtinusį laisvės kovų tęstinumą ir nepriklausomos Lietuvos siekį.
Aplankėme memorialą, pagerbėme kovotojų atminimą, o nusileidę į bunkerį tarsi persikėlėme į tuos neramius pokario metus. Kiekviena detalė, kiekvienas eksponatas ir gidės pasakojimas leido pajusti, kokiomis sudėtingomis sąlygomis buvo priimami lemtingi sprendimai dėl Lietuvos ateities.
Kelionės metu mus lydėjusi gidė Aušra Benikienė ne tik profesionaliai perteikė istorinius faktus, bet ir jautriai papasakojo apie žmones, kurių pasiaukojimas ir meilė Tėvynei tapo mūsų laisvės pamatu. Jos pasakojimai istoriją pavertė gyva, suprantama ir labai artima kiekvienam klausytojui.
Ypatinga akimirka tapo Lietuvos himno giedojimas prie partizanų bunkerio. Skambant „Tautiškai giesmei“ ne vieno akyse suspindo ašaros. Tą akimirką žodžiai įgavo visai kitą prasmę – jie skambėjo ten, kur prieš daugiau kaip septynis dešimtmečius buvo ginama Lietuvos laisvės idėja. Tai buvo ne tik pagarbos ženklas partizanams, bet ir tylus pažadas saugoti jų atminimą.
Sugrįžome namo kupini įspūdžių ir pasididžiavimo savo valstybe. Tokios kelionės primena, kad istorija nėra tik vadovėlių puslapiai ar muziejų eksponatai. Ji gyva žmonių atmintyje, mūsų lankomose vietose, dainose, maldose ir pagarboje tiems, kurie paaukojo savo gyvenimą dėl Lietuvos.
Lietuvos tremtinių sąjungos Ukmergės filialo nariai nuoširdžiai dėkoja kelionės organizatoriams, mūsų nuostabiajai gidei už profesionalų ir įkvepiantį pasakojimą, Šiaulėnų krašto muziejaus darbuotojams už šiltą priėmimą ir visiems bendrakeleiviams už prasmingą bendrystę.
Tik pažindami savo istoriją galime suprasti laisvės vertę. O tokios kelionės dar kartą primena – Lietuva prasideda nuo atminties.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
