Prieš tris dešimtmečius įkurta Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjunga buvo viena pirmųjų žmonių su negalia sąjungų šalyje. Per visą organizacijos gyvavimo laikotarpį keitėsi visuomenės požiūris į žmones su negalia, fizinė aplinka tapo patogesnė, didėjo paslaugų prieinamumas ir įvairovė. Apie vykdomas veiklas, organizacijos raidą bei žmonių su negalia kasdienybę papasakojo šios sąjungos vadovė Dalia Unikienė.
Dovilė VAINORĖ
Karštą liepos savaitgalį susitinkame pokalbiui su Dalia sąjungos patalpose, Vasario 16-osios g. 15. Koridoriuje – sąjungos narių rankdarbių ir drožybos darbų gausa, o už lango, vidiniame kieme – pačių puoselėjamas vešantis daržas ir gėlynas. „Kasdienių įgūdžių užsiėmimai, psichologinės ir prevencinės paskaitos, meno saviraiškos būreliai, pagalba į namus, metinių švenčių minėjimas. Daug visko pas mus vyksta ir tam laiko neskaičiuojame. Darome dėl žmonių ir tai, kas jiems patinka. Neturime kada feisbuke apie tai rašyti“, – energingai pasakoja sąjungos vadovė.
Užsiėmimai ir paslaugos Ukmergės rajono žmonėms bei organizacijos veiklos prioritetai nuosekliai keitėsi sąjungos gyvavimo laikotarpiu. 1996 metais rugpjūčio 14 d. įregistruotoje organizacijoje buvo tik 7 nariai.
Sąjungą kuriant greitai po Nepriklausomybės atgavimo pirmieji nariai buvo asmenų su negalia klausimų novatoriai. 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinės Tautos priėmė Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurios tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visapusišką bei lygiateisį visų žmonių su negalia naudojimąsi žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis.
Dokumentas Lietuvoje įsigaliojo 2010 metais, tad reikšmingai padidėjo dėmesys ir valstybės skiriamos lėšos žmonių su negalia klausimams spręsti. Daugelis asmenų su negalia, tikėdamiesi pozityvių pokyčių, būrėsi į sąjungas ir draugijas. Tuo metu šioje organizacijoje buvo daugiau kaip 1 000 narių, o šiuo metu – 249.
Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungoje absoliuti dauguma narių – vyresnio amžiaus žmonės. „Mūsų rajone žmonių su negalia – apie pusketvirto tūkstančio. Visokio amžiaus narių turime, tačiau dauguma yra vyresni, nemažai perkopę ir per 90 metų. Darbingo amžiaus – nedaug. Gaunantieji menką socialinę išmoką bando prisidurti dirbdami, o dirbantiems dienos metu sudėtinga dalyvauti sąjungos veiklose“, – pasakojo Dalia.
Ji pati sąjungoje dirba 13 metų, o 10 – pirmininkės pareigose. Per visą tą laikotarpį stebėjo vertybinius ir veiklos organizavimo pokyčius. Sąvoką „invalidas“ pakeitus į „žmogus su negalia“, visuomenėje radosi supratimas apie negalios įgijimo tikimybę. „Jau labai retai išgirstu, kad „manęs tai neliečia“ arba „mano šeimoje taip nebuvo ir nebus“. Šitaip kalba tie, kurie nesusimąsto, jog gyvenime bet kada gali nutikti tai, kas visam laikui pakeis, kaip judėsi, bendrausi, kokia veikla galėsi užsiimti. Džiugina, jog vis rečiau girdime tokius stereotipinius pasisakymus“, – apie kintantį požiūrį į asmenis su negalia kalba D. Unikienė.
Ji prisimena laikus, kai visoms organizacijos veikloms finansuoti tekdavo rengti ir teikti vertinimui projektines paraiškas: „Socialinės pagalbos, prevencinių-informacinių paskaitų, sporto renginių, meninių užsiėmimų ir kitose veiklose galėjo dalyvauti numatytas skaičius „projekto dalyvių“. Kasmet vykdavo vis kitas „projektas“, o asmenų su negalia dalyvavimo tęstinumo negalėjome užtikrinti.“
Šiuo metu visose savivaldybėse socialinės paslaugos teikiamos akreditacijos principu. Ką tai reiškia? „Socialinis darbuotojas nustato asmens individualius poreikius: kuriems nariams reikalinga dalyvauti socialinių ir kasdienių įgūdžių bei mokymosi, užimtumo ir darbinių įgūdžių ugdymo veiklose. Tas pats asmuo ne mažiau kaip 4 kartus per mėnesį visus metus lanko užsiėmimus. Tokiu pačiu principu priskiriama ir tęstinė pagalbos į namus paslauga“, – paaiškino Dalia. Taigi asmenys su negalia buvo pripažinti žmonėmis, kuriems socialinė, psichologinė pagalba ir pagalba namuose yra reikalingos nuolat, jei siekiame užtikrinti jų socialinę įtrauktį ir matomumą bendruomenėse.
Veiklų įvairovė
Kartu su Dalia Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungoje dirba 3 darbuotojai. Didžiąją veiklų dalį sudaro pagalbos į namus teikimas, maisto davinių iš „Maisto banko“ dalinimas, teminių užsiėmimų ir mokymų organizavimas. „O kur dar visos šventės! Nepraleidžiame nė vienos – susirenkame visų valstybinių ir kalendorinių švenčių proga“, – dalinasi vadovė.
Sąjunga, vadovaudamasi bendradarbiavimo ir abipusiškumo principais, bando užtikrinti veiklų įvairovę ir tęstinumą. Akredituotoms programoms vykdyti bei paslaugoms teikti organizacija gauna finansavimą iš Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros bei Ukmergės rajono savivaldybės. „Dalį maisto produktų, kuriuos naudojame kasdienių įgūdžių formavimo užsiėmimuose parūpina „Maisto bankas“. Labai gražiai bendraujame su Raudonojo Kryžiaus Ukmergės skyriumi. Savanoriai vedė pirmosios pagalbos įgūdžių užsiėmimus, dalinosi patarimais, kaip ištverti didelius oro karščius. VšĮ „Lyderių karta“ organizuoja puikius psichologinius mokymus. Surenkame po 15–16 dalyvių grupes. Ukmergės policijos pareigūnai atvyko papasakoti, kaip atpažinti sukčius ir nepakliūti į jų pinkles. Ilgalaikio bendradarbiavimo su Jono Basanavičiaus gimnazijos mokytoja Alma Žižiene dėka susipažinome su šaunia moksleive, kuri savanorystės pagrindais prisideda prie darbų ruošiantis šventėms. „Rotary“ klubas kasmet skiria finansinę paramą, suteikiančią galimybę parūpinti nariams kalėdinius lauknešėlius bei pavaišinti juos simboline gerumo sriuba“, – apie bendradarbiavimą su vietos organizacijomis pasakoja Dalia.
Viliamasi ateityje išplėtoti darbą su savanoriais. Anot jos, šiuo metu neturint laisvų žmogiškųjų išteklių, nėra galimybių kokybiškai tam atsiduoti: „Darbuotojų mūsų tik trys, darbų daug, o su savanoriais turi dirbti nuolat – supažindinti su veikla, motyvuoti, įtraukti.“ Nors, Dalios manymu, sąjungoje savanorystės ir geranoriškumo netrūksta – niekas darbo valandų neskaičiuoja, o dažnai ir darbuotojų šeimų nariai ateina į pagalbą: Dalios šeimos nariai ne kartą talkino remontuojant sąjungos patalpas, atnešant gautą paramą ar maisto davinius.
Ką suteikia žmonėms?
Klausantis Dalios apie užsiėmimus ir veiklas, paaiškėja, jog jos yra su kilnesniu tikslu nei gali atrodyti: „Daug kas stebisi – kas tie kasdieniai įgūdžiai ir kam juos reikia lavinti? Štai buvo atvejis – mokėme 60-metę virti sriubą. Mokome suaugusius ir gerokai vyresnius narius tvarkytis namuose ir buityje. Kas dėl negalios, kas dėl psichologinių ar kitų priežasčių prarado tuos įgūdžius, o čia atėjus jiems yra galimybė pradėti viską iš naujo. Pavyzdžiui, nusipirkome karšto oro gruzdintuvę. Galima būtų klausti, kam gi jos reikia? Bet atėjo moterys į užsiėmimus ir džiaugiasi: „Kaip įdomu! Kaip čia veikia? Aš noriu pabandyti.“ Viso to esmė: žmonės mokosi naujų dalykų, susipažįsta su šiuolaikinėmis technologijomis, žadina savo smalsumą. Be to, veiklose kunkuliuoja bendravimas, dalijamasi patirtimis.“
Sąjungos darbuotojai užsiėmimus organizuoja mažose grupelėse, keliolikai asmenų. „Pastebėjome, jog mažesnėse grupėse asmenys susibendrauja. Savo kompanijoje žmogus labiau atsipalaiduoja ir atsiveria. O sąjungos užduotį vienyti visus įgyvendiname kviesdami kartu švęsti valstybines ir kalendorines šventes. Pavyzdžiui, per Jonines vainikų pinti susirinko net 42 žmonės.“
Apie toleranciją ir draugiškumą
Pokalbio metu Dalia Unikienė ne kartą geru žodžiu paminėjo buvusią ilgametę sąjungos vadovę a. a. Lionę Aleksienę, kuriai pirmininkaujant organizacijoje Dalia dirbo buhalterės pareigose. „Lionė paliko labai daug ir užkėlė aukštą vadovavimo šiai organizacijai kartelę. Sąjungą įkūrus buvo gautos šios, kadaise veikusio kino teatro „Tėvynė“, patalpos, parūpintas finansavimas atlikti remontą ir pritaikyti patalpas asmenims su negalia. Ji negailėjo laiko sąjungai“, – dalinosi prisiminimais apie buvusią vadovę.
Dalia Unikienė mena laikus, kai Ukmergės šaligatvių kraštai buvo statūs ir kampuoti, o dauguma viešųjų įstaigų ir erdvių nė iš tolo nepriminė draugiškos žmonėms su negalia aplinkos. Tačiau šie iššūkiai buvo įveikti su privačių fondų ir valdžios pagalba: „Tuometinį Ukmergės merą Rolandą Janicką įsodinome į vežimėlį ir pasiūlėme pasivažinėti aikštėje prie savivaldybės ir centre esančiomis gatvėmis. Jau po kelių akimirkų jis sakė: „Čia baisu! Reikia būtinai sutvarkyti.“ Pirmųjų metalinių nuovažų nuo stačių šaligatvių įrengimą finansavo klubas „Lions“. Dabartinio mero Dariaus Varno komanda stebi, kad visos viešųjų erdvių ir pastatų rekonstrukcijos bei naujos statybos atitiktų žmonių su negalia poreikius.
Valdžios atstovus nuolat konsultuoja Asmenų su negalia reikalų komisija. Džiaugiamės Ukmergės kultūros centre sumontuotu liftu. Įsivaizduokite, kiek metų žmonės su negalia negalėjo patekti į renginius! Visokių minčių buvo ir apie mūsų piliakalnį: „Kam taip padarė?“ Bet, žiūrėkite, mūsų miestas siūlo visiems, kurie sunkiai juda, užlipti ir pasigrožėti įspūdingais panoraminiais vaizdais. Buvo kažkada problemiška ir ligoninėje – liftai nepritaikyti. O dabar viskas pakeista.“ Pripažįsta, jog dar esama mieste įstaigų ir erdvių, kurias reikėtų pritaikyti asmenims su negalia, bet visi sprendimai reikalauja investicijų bei laiko.
Dalia sako, jog vis mažiau žmonių stebisi asmenų su negalia buvimu viešumoje, darbo aplinkoje. Ją pasiekia pozityvios istorijos apie tai, kaip mieste kažkas priėjo, pakalbino, padėjo vežimėlį iškelti iš automobilio. Dalia, pati turinti negalią, pasisako už būtinybę asmenims su negalia ugdyti sąmoningumą ir gebėjimą priimti pagalbą ir jos paprašyti: „Kartu su negalia atsiranda būtinybė suvokti, jog jau nebegali gyventi kaip anksčiau. Dėl savo patogumo turi kažką aukoti. Pagalbos turi paprašyti.“
Pašnekovė siunčia žinutę tiems, kurie neturi savo aplinkoje žmonių su negalia: „Negali žinoti, kada tai gali nutikti. Todėl reikia priimti kitokius. Žmonės su negalia nori gyventi pilnavertį gyvenimą, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, dirbti. Beje, ne visada jiems reikia pagalbos. Mūsų bendruomenėje yra žmonių, kurie nori būti ir yra savarankiški. Už primygtinai siūlomą pagalbą gali ir įsižeisti.“
Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungos nariai jau ruošiasi organizacijos 30-mečiui – kuria spektaklį. Sąjunga kartu su kraštiete kompozitore Snieguole Dikčiūte laimėjo Lietuvos kultūros tarybos Tolygios kultūrinės raidos konkurse finansavimą projektui „UKNS 30: muzikinio spektaklio „Ukmergės žiedas“ sukūrimas ir sklaida“. Sąjungos narių ir kompozitorės bendrą darbą galės pamatyti visi norintieji, apie spektaklio datą ir laiką bus skelbiama viešai. Kviesdama ukmergiškius į būsimą šventę vadovė apibendrina: „Daugelį asmenų su negalia iššūkių galime išspręsti visi kartu draugiškai. Tolerancijos jau išmokome. Ukmergei palinkėčiau draugiškumo ir taikos. Visomis prasmėmis.“
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
