Rugpjūčio 1-ąją Ariogalos Dubysos slėnyje vėl susitiko žmonės, kurių širdyse gyva Lietuva, jos istorija ir atmintis. Į tradicinį tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovotojų sąskrydį „Su Lietuva širdy“ iš įvairių Lietuvos kampelių suvažiavo tremtiniai, politiniai kaliniai, laisvės kovotojai, jų artimieji, jaunimas ir visi, kuriems brangi mūsų Tėvynė.
Šis kasmetinis susitikimas – ypatinga diena, kai susilieja praeities atmintis, dabarties bendrystė ir atsakomybė už Lietuvos ateitį. Ariogalos Dubysos slėnyje prisimenami žmonės, kurie patyrė tremtį, kalėjimus, lagerius, persekiojimus ir skaudžias netektis, tačiau neprarado tikėjimo Lietuva ir jos laisve.
Į sąskrydį atvyko ne tik Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos filialų atstovai – pagarbą Lietuvos laisvės kovotojams išreiškė ir Latvijos, Estijos bei Lenkijos delegacijos. Jų dalyvavimas dar kartą priminė, kad mūsų tautas sieja bendra istorinė patirtis, laisvės troškimas ir pagarba žmonėms, kurie kovojo už savo valstybių nepriklausomybę.
Jaudinanti akimirka
Viena labiausiai jaudinančių sąskrydžio akimirkų buvo iškilminga eisena Ariogalos gatvėmis į Dubysos slėnį. Jos priekyje iškilmingai žygiavo Garbės kuopos kariai, nešę Lietuvos valstybės vėliavą. Iš karto už jų buvo nešama Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vėliava, kurią su didele pagarba ir atsakomybe nešė Ukmergės tremtinių atstovai.
Ukmergės atstovams patikėta garbė nešti visos Sąjungos vėliavą buvo ne tik didelis įvertinimas, bet ir prasmingas įpareigojimas saugoti tremtinių ir politinių kalinių atminimą.
Žygiavo ir Lietuvos kariuomenės kariai, kariuomenės orkestras, šauliai, Latvijos, Estijos ir Lenkijos delegacijos bei visų Lietuvos politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovotojų filialų atstovai.
Lietuvos kariuomenės orkestro muzika, darnus karių žingsnis, plevėsuojančios vėliavos ir gausios eisenos dalyvių gretos kūrė nepaprastai iškilmingą ir jaudinantį vaizdą. Atrodė, kad tą akimirką kartu žengia visa Lietuva – jos praeitis, dabartis ir ateitis.
Vėliavų pakėlimas ir salvės
Pasiekus Dubysos slėnį, buvo iškilmingai pakeltos Lietuvos, Latvijos, Estijos valstybių, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Raseinių miesto vėliavos. Šis momentas buvo kupinas pagarbos ir susikaupimo.
Nuaidėjus salvėms, skirtoms Lietuvai, jos laisvei ir tiems, kurie savo gyvenimu bei auka gynė Tėvynę, ne vienas prisiminė tuos, kurie kadaise buvo išvežti į tolimą tremtį, kalinti lageriuose, žuvo miškuose kovodami už laisvę arba taip ir nebegrįžo į savo gimtuosius namus.
Tai buvo ne tik iškilminga ceremonija – tai buvo pagarba istorijai ir žmonėms, kurių dėka šiandien galime gyventi laisvoje Lietuvoje.
Svarbi sąskrydžio dalis – šv. Mišios, aukotos už tremtinius, politinius kalinius, laisvės kovotojus ir visus, kurie kentėjo bei žuvo dėl Lietuvos laisvės. Šv. Mišias aukojo aukščiausieji Lietuvos Katalikų Bažnyčios atstovai.
Susirinkusieji meldėsi už tuos, kurie negrįžo iš tremties ir lagerių, už žuvusius partizanus ir visus, kurių gyvenimus paženklino okupacijų metų skausmas. Tai buvo susikaupimo ir dėkingumo akimirka, priminusi, kad istorijos atmintis gyva ne tik žodžiuose, bet ir maldoje.
Daina, muzika ir bendrystė
Ariogalos sąskrydis neįsivaizduojamas be tremtinių dainų. Dubysos slėnyje skambėjo tremtinių chorų atliekamos dainos, primenančios išgyventus sunkius laikus, gimtųjų namų ilgesį, Tėvynės meilę ir viltį.
Tremtinių dainos – tai gyvas istorijos liudijimas. Jose išsaugota tai, ko negalima pamiršti: žmonių skausmas, tikėjimas, meilė Lietuvai ir viltis kada nors sugrįžti į laisvą Tėvynę.
Dalyvius sveikino Seimo pirmininkas Juozas Olekas sveikinimą perdavė prezidentas Gitanas Nausėda.
Po iškilmingų ir susikaupimo kupinų akimirkų susirinkusiųjų nuotaiką pakėlė Edmundas Kučinskas ir kapelija „Šlamutis“. Skambėjo gerai žinomos dainos, į kurias mielai įsitraukė ir sąskrydžio dalyviai. Muzika, daina ir nuoširdus bendravimas suteikė šventei šviesos, jaukumo ir džiaugsmo.
Gyva istorija
Sąskrydžio dalyviai galėjo susipažinti su knygų ir filmų pristatymais, aplankyti parodas, dalyvauti diskusijose ir susitikimuose.
Ypatingo susidomėjimo sulaukė galimybė iš arčiau susipažinti su Lietuvos partizanų kasdienybe. Buvo galima pamatyti atkurtą partizanų buitį, gyvenimo sąlygas, jų naudotus daiktus ir ginklus. Tokia gyva istorijos rekonstrukcija leido geriau suprasti, kokiomis sunkiomis sąlygomis gyveno ir kovojo Lietuvos laisvės gynėjai.
Vyko susitikimai ir diskusijos su istorikais apie partizaninį karą Lietuvoje, jo priežastis, eigą, laisvės kovotojų pasirinkimus ir pasiaukojimą. Istorikų pasakojimai leido pažvelgti į sudėtingą Lietuvos pasipriešinimo istoriją ir suvokti, kokios drąsos reikėjo žmonėms, pasirinkusiems kovos už laisvę kelią.
Šie renginiai buvo ypač prasmingi jaunajai kartai. Gyvai pamatyti partizanų gyvenimo sąlygas, išgirsti istorikų pasakojimus, pavartyti knygas, pažiūrėti dokumentinius filmus – tai galimybė istoriją ne tik perskaityti, bet ir pamatyti, išgirsti bei pajusti.
Ariogalos sąskrydis – tai ne tik iškilminga eisena, ceremonija ar koncertas. Tai ir nuoširdus susitikimas, kuriame susiburia bendraminčiai iš visos Lietuvos ir užsienio. Čia susitinka žmonės, kuriuos sieja bendra istorija, išgyvenimai ir meilė Tėvynei.
Ypač svarbu, kad į šį renginį atvyksta ir jaunimas. Jiems perduodama tai, ko neįmanoma išmokti vien iš istorijos vadovėlių – gyvas pasakojimas apie žmogaus pasirinkimą, ištikimybę savo kraštui ir laisvės kainą.
Saugo atmintį
Ypač prasminga, kad būtent Ukmergės tremtinių atstovams patikėta nešti visos Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vėliavą, žengiant iš karto už Garbės kuopos karių, nešusių Lietuvos valstybės vėliavą.
Tai – didelė garbė Ukmergei ir kartu įpareigojimas būti vertiems tų žmonių, kurių atminimą saugo tremtinių organizacija. Vėliava, kurią nešė Ukmergės atstovai, tą dieną tapo vienybės, pagarbos ir ištikimybės Lietuvai simboliu.
Šiandien, kai tremtinių ir politinių kalinių gretos kasmet retėja, dar svarbiau perduoti jų prisiminimus jaunajai kartai. Kad niekada nepamirštume, kokia kaina buvo iškovota mūsų laisvė. Kad žinotume savo istoriją ir suprastume, jog laisva Lietuva nėra savaime suprantamas dalykas.
Iš Ariogalos Ukmergės tremtiniai grįžo su gražiais prisiminimais, išgyventomis prasmingomis akimirkomis ir dar stipresniu suvokimu, kad mūsų pareiga – saugoti istorinę atmintį, puoselėti pagarbą laisvės kovotojams ir perduoti meilę Lietuvai ateinančioms kartoms.
Ariogalos Dubysos slėnyje dar kartą nuskambėjo svarbi žinia: mūsų atmintis gyva, mūsų vienybė gyva, o meilė Lietuvai – nepavaldi laikui. Su Lietuva širdy – vakar, šiandien ir visada.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
