Inga ČETRAUSKIENĖ
Grupinių gyvenimo namų „Ukmergės Viltis“ socialinė darbuotoja
37-ąjį kartą Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ pakvietė į vasaros stovyklą.
Ji tapo erdve, kurioje žmonės su intelekto negalia galėjo stiprinti savarankiškumo įgūdžius, išbandyti save įvairiose veiklose, susirasti naujų draugų, patirti bendrystę ir pajusti, kad yra svarbūs bei reikalingi. Kartu tai ir labai svarbus atokvėpis šeimoms, kurios kasdien rūpinasi savo artimaisiais.
Šiais metais stovykloje dalyvavome jau antrus metus iš eilės. Į pajūrį atvykę mūsų grupinio gyvenimo namų gyventojai kiekvieną dieną pasitiko su gera nuotaika. Čia netrūko pasivaikščiojimų pajūriu ir miško takais, nuostabių vaizdų prie Olando Kepurės, gintaro paieškų, kūrybos, bendravimo, šokių, juoko ir naujų iššūkių.
Kiekviena diena buvo vis kitokia. Vieną dieną atradome pajūrio grožį, kitą – išbandėme kūrybines veiklas, o kartais tiesiog mėgavomės buvimu kartu.
Vienu iš smagiausių stovyklos akcentų tapo netikėtas savanorio Vaido Baumilos apsilankymas. Trumpam nusileido tikras geros nuotaikos uraganas! Juoko dozė – su kaupu, šypsenų – šimtai, o energijos, rodėsi, užtektų visai vasarai.
Tokie susitikimai primena, kad kartais užtenka visai nedaug – nuoširdaus pokalbio, šilto apkabinimo, bendros šypsenos – kad diena taptų ypatinga.
Saulė lepino, pajūrio oras svaigino ir staiga kilo paprasta mintis: kodėl gi nepalikus po savęs dar gražesnio paplūdimio?
Griebėme maišus ir leidomės rinkti šiukšlių. Tai buvo puiki pilietiškumo pamoka. Juk švarus paplūdimys – dovana mums visiems. O jeigu kiekvienas pakeltume bent po vieną šiukšlę, mūsų aplinka taptų gražesnė ir švaresnė.
Stovykloje netrūko kūrybinių iššūkių. Rankdarbių mugėje pristatėme neperšlampamos bižuterijos kolekciją. Rožytės ant kaklo, apyrankės ir žiedukai buvo pasiruošę bet kokiam orui. Bet svarbiausia buvo ne tik pagaminti rankdarbį, bet ir patirti kūrybos džiaugsmą, pasididžiavimą savo darbu bei parodyti, ką sugebame.
Savanorystė „Vilties“ stovykloje – tai tikros emocijos ir akimirkos, kurios dar ilgai šildo širdį. Prie šios patirties savanoriškai prisidėjo ir mūsų grupinio gyvenimo namų darbuotojai, skyrę savo laiką, energiją, rūpestį ir tapę neatsiejama stovyklos dalimi. Būdami šalia gyventojų ne tik padėjo kasdienėse situacijose, bet ir kartu keliavo, dalyvavo veiklose, drąsino, palaikė ir dalijosi visomis stovyklos akimirkomis.
Savanorystė reikalauja laiko ir atsidavimo, tačiau kartu ji dovanoja neįkainojamą patirtį – galimybę būti šalia žmogaus, padėti jam patirti, atrasti ir džiaugtis. Grupinių gyvenimo namų ,,Ukmergės Viltis“ darbuotojų savanorystė dar kartą parodė, kad tikra pagalba – tai ne tik atlikta pareiga, bet ir nuoširdus buvimas kartu.
Į namus grįžome kupini gražių prisiminimų, naujų patirčių, šypsenų ir istorijų, kurias dar ne kartą prisiminsime. Iš visos širdies dėkojame visoms darbuotojoms ir savanoriams už rūpestį, kantrybę, pagalbą ir dideles širdis. Jūsų dėka mūsų žmonės jautėsi saugūs, laukiami ir galėjo mėgautis kiekviena stovyklos diena.
Nuoširdų AČIŪ tariame Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ pirmininkei ir visiems žmonėms, kurie savo darbu ir pastangomis prisideda prie šios nuostabios stovyklos organizavimo. O ypatingą padėką norime skirti mūsų „Ukmergės Vilties“ pirmininkei. Be Jūsų atsidavimo, rūpesčio ir begalinio darbo mūsų grupinio gyvenimo namų gyventojai greičiausiai neturėtų galimybės kiekvieną vasarą išvykti į tokią ypatingą stovyklą. Jūs dovanojate ne tik kelionę prie jūros, bet draugystę, džiaugsmą, patirtis, prisiminimus.
Vasara baigiasi, bet tai, ką joje patiriame, širdyje lieka ilgam ir jau tyliai laukiame kitos vasaros.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
