Vaidota MAJŪTĖ
Želva – nedidelis miestelis, įsikūręs Ukmergės rajono pakrašty, žinomas nedaugeliui. Tačiau dar mažiau žinančių, kad 1926 m. čia gimė žmogus, žinomas visam gamtos mokslų pasauliui – Aronas Klugas, 1982 m. tapęs Nobelio chemijos premijos laureatu. Apie Želvoje užgimusį protą šiandien primena miestelio centre stovintis paminklas, vaizduojantis mokslo simbolius – atverstą knygą ir ant jos padėtą lupą. Paminklą sukūrė iš Želvos kilęs ir baltomis ant stogų sėdinčiomis angelų skulptūromis išgarsėjęs menininkas Vaidotas Ramoška.
Arono Klugo pėdsakų beieškant
Šiemet minimos Arono Klugo gimimo 100-osios metinės, tad vykstu į Želvą susitikti su šio krašto tyrėja, knygų autore, ilgamete muziejaus vadove Zita Kriaučiūniene. 90-metį perkopusi šviesuolė žada man papasakoti istorijų, kurių nerasiu nei knygose, nei internete. Muziejus, kurio siela yra Zita Kriaučiūnienė nuo 1996 metų, įsikūręs Želvos pagrindinėje mokykloje.
Eidama per mokyklos kiemą, išgirstu skambutį, skelbiantį pertrauką. Į mokyklos kiemą plūsteli vaikų būrys. Pravėrusi duris, sutinku mokinius, koridoriuje žaidžiančius slėpynes. Pastebiu lėtai koridoriumi slampinėjantį šviesiaplaukį užsisvajojusį berniuką. Užkalbinu ir paklausiu, kur yra muziejus. Jis paslaugiai palydi mane, atidaro duris. Įeinu į rakandais, nuotraukomis, knygomis, diplomais, suvenyrais nukarstytą patalpą, saugančią Želvos istorijos ir kultūros palikimą. Viduj randu būrelį 3–4 klasių moksleivių, smalsiai vartančių senus albumus. Pamanau, kad muziejai, kuriuose eksponatus galima liesti rankomis, – patys įdomiausi. Klausiu moksleivių, kuo garsi Želva. Jie nesutrikę ima vardyti: žirgais, žydais, Aronu Klugu…
Muziejaus kambario gilumoje pamatau jo šeimininkę ir puoselėtoją Zitą Kriaučiūnienę. Suskamba skambutis, kviečiantis mokinius grįžti į pamokas, ir mes liekame dviese. Kraštotyrininkė, buvusi lietuvių kalbos mokytoja ir mokyklos vadovė gali nenuilsdama pasakoti apie žymius kraštiečius, Želvos istoriją, jos svarbias datas, deklamuoti buvusių mokinių apie Želvą sukurtas eiles. Meilė savo kraštui ir per daugelį metų sukauptos žinios liete liejasi.
Galėčiau klausyti ir klausyti, bet vėl suskamba skambutis, vėl pertrauka, ir suprantu, kad apie Aroną Klugą kalbėti dar net nepradėjome… Atsidaro muziejaus durys ir vidun suguža penki vaikinukai, 7-os klasės mokiniai. Pamatę mane, nepažįstamąją, stabteli, susižvalgo, tačiau ramiai susėda ant išrikiuotų kėdžių. Po trumpos pauzės Zita Kriaučiūnienė juos pristato: „Tai muziejaus vaikai.“ Pasitikslinu, ką jie atvyko veikti muziejuje. Droviai šypsodamiesi paaugliai atsako: „Sužinoti ką nors naujo.“ Provokuojamai klausiu, ką apie Želvą galėtų papasakoti. Jie nedvejodami pamini Aroną Klugą. Įsitikinu, kad jaunieji želviškiai apie savo kraštą ir jį garsinusius žmones išmano puikiai. Šeimininkė susitaria su muziejaus vaikais dėl protmūšio organizavimo ir tie išeina, o aš pradedu domėtis tuo, dėl ko atvažiavau – Aronu Klugu.
Zita pasakoja, kad Aroną Klugą ji „atrado“ apie 2002 m. Iš pradžių žymaus mokslininko tėviškės vardą norėjo pasisavinti Baltarusijoje, Gardino srityje, esantis Zelvos miestelis. Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje yra saugomas apie 300 žydų, iki karo gyvenusių Želvos miestelyje, pavardžių sąrašas. Tarp jų ir Klugų pavardė. Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomose bažnytinėse knygose buvo atrastas Arono Klugo gimimo įrašas, išsklaidęs abejones ir patvirtinęs, kad Nobelio premijos laureato gimtinė yra Ukmergės rajone esančioje Želvoje. 1926 metų rabino L. Rubino sudarytoje gimimo įrašų knygoje rastas įrašas lietuvių ir jidiš kalbomis, kad 1926-08-11 gimė „Aronas, sūnus pirklio Leizerio Klugo ir šeimininkės Beilės Silinaitės, gyv. Želvoje, Ukmergės apskr., žydų tautybės, Lietuvos piliečiai“.
Laiškas Želvos bendruomenei
Želvos muziejaus sieną puošia ant Kembridžo universiteto Molekulinės biologijos laboratorijos profesoriaus sero Arono Klugo blanko 2005 m. rugpjūčio 22 d. ranka rašytas Nobelio premijos laureato laiškas, adresuotas Zitai Kriaučiūnienei:
„Gavau naujieną, kad Želvos bendruomenė rugsėjo 15 d. ketina atidengti man skirtą paminklą Želvoje. Man didelė garbė dėl šio įvykio ir esu dėkingas visiems prie to prisidėjusiems. Aš negalėsiu atvykti, nes būsiu išvykęs į vizitą Pietų Afrikoje, tačiau siunčiu mano Nobelio premijos kalbos kopiją (su biografija ir nuotrauka), kurią galbūt norėtumėte turėti savo muziejuje. Su geriausiais linkėjimais, nuoširdžiai, Aaron Klug“ (vertimas iš anglų kalbos – straipsnio autorės).
Šie eksponatai – laiškas, knygelė su autografu bei nuotrauka – ypač branginamos Želvos muziejaus vertybės. Aronas Klugas į jo atminimo įamžinimui skirtą renginį delegavo savo kolegą Kembridžo mokslininką Abrahamą Karpą. Vėliau Želvoje lankėsi ir mokslininko giminaičiai.
Arono Klugo jaunystė
„Gimiau 1926 m. Lazaro ir Bellos (Silin) Klugų šeimoje Želvoje, Lietuvoje, bet šios vietos visai neprisimenu, nes 2-ejų metų buvau išvežtas į Pietų Afriką ir užaugau ten“, – tokiais žodžiais Aronas Klugas pradeda savo kalbą, pasakytą per 1982 m. Nobelio premijos įteikimo ceremoniją.
Pietų Afrikoje, Durbane, buvo įsikūrę jo motinos giminaičiai, ir ten, ramiame subtropikų mieste, prabėgo žymiojo mokslininko vaikystė. „Mokykloje godžiai ir daug skaičiau ir pradėjo patikti gamtos mokslai. Būtent gerai žinoma Paul De Kruif knyga „Mikrobų medžiotojai“ turėjo įtakos tam, kad pradėjau studijuoti mediciną universitete, kas vėliau pastūmėjo į mikrobiologiją“, – per premijos įteikimą pasakojo Aronas Klugas.
Mokslinis kelias Nobelio premijos link
Johanesburgo universitete Aronas Klugas studijavo mediciną, biochemiją, chemiją, fiziką bei matematiką. Mokslinę veiklą tęsė Keiptauno universitete – atliko bandymus su tuo metu moderniu rentgeno spindulių kristalografu, gilinosi į sudėtingus optikos reiškinius ir įgijo magistro laipsnį.
Keiptaune jaunasis mokslininkas sutiko ir savo būsimąją žmoną – choreografę Liebe Bobrow, kurią vedė 1948 m. 1949 m., gavęs Triniti koledžo tyrėjo stipendiją, atvyko į Kembridžą, kur krimto fizikos mokslus, tobulinosi kompiuterių srityje bei apsigynė fizikos mokslų daktaro laipsnį.
Vėliau mokslininkas susidomėjo biologinėmis materijomis, ėmė tirti augalų infekcinę ligą – tabako mozaikinį virusą – ir per keletą metų su komanda sukūrė šio viruso struktūrinį žemėlapį. Šie tyrimai turėjo didelę reikšmę virusologijai.
Nobelio chemijos premiją gavo 1982 m. už kristalografinės elektroninės mikroskopijos metodo išradimą, įgalinantį nustatyti biologiškai svarbių nukleorūgščių ir baltymų kompleksų (virusų) struktūras, taip pat „karpyti“ genų grandines ir taip gydyti genetines ligas. Jo darbai leido žymiai tiksliau suprasti baltymų, virusų ir kitų sudėtingų struktūrų organizaciją – tai turėjo didžiulį poveikį molekulinei biologijai, chemijai, medicinai. Arono Klugo atrastas metodas ir šiandien plačiai taikomas tiriant baltymų, virusų struktūrą.
1986–1996 m. jis vadovavo Kembridžo universiteto Molekulinės biologijos tyrimų laboratorijai. 1995–2000 m. buvo prestižinės Londono karališkosios draugijos prezidentas. Už nuopelnus mokslui 1988 m. karalienė Elžbieta II Aronui Klugui suteikė sero titulą. Kembridžo universitete profesorius dirbo iki 2012 m.
Su sutuoktine Aronas Klugas susilaukė dviejų sūnų. Vyresnysis mokslininko sūnus Adamas – ekonomistas ir istorikas, miręs 2000 m. Jaunesnysis sūnus Davidas – fizikas. Yra duomenų, kad apie 1990–1995 metus jis buvo atvykęs į Želvą ieškoti savo šaknų, deja, tada Želvos žydų istorija dar nebuvo ištyrinėta.
Aronas Klugas mirė 2018 m., sulaukęs 92-ejų metų.
Priešistorė
Šaltiniuose rašoma, kad Želvoje Arono Klugo senelis iš tėvo pusės turėjo nemažą ūkį bei užsiėmė galvijų prekyba. Tarpukario pradžioje Arono tėvas Lazaras buvo išsiųstas į Kauną mokytis balnų gamybos amato, kur ir vedė, tačiau prastėjant senelio sveikatai grįžo atgal į Želvą bei kartu su kitais broliais padėjo tėvui ūkyje.
Kaip Aronui Klugui pasakojo tėvas, jo ateitis buvo gana aiški – tradiciškai ūkis turėjo atitekti vyriausiajam sūnui, o jis buvo trečias… Tad Lazaro Klugo ir jo šeimos pragyvenimo perspektyvos neseniai Nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje buvo gana miglotos, kas skatino emigraciją. Ūkį pagal tradiciją paveldėjo vyriausiasis sūnus, Arono Klugo dėdė.
2005 m. Zitos Kriaučiūnienės iniciatyva Nobelio premijos laureatas Aronas Klugas buvo pristatytas Želvos gyventojams, atidengtas jam įamžinti skirtas paminklas, surengta šventė. Šis įvykis gana plačiai buvo nušviestas žiniasklaidoje, tad netrukus po jo Zitą Kriaučiūnienę susirado Kaune gyvenusi Arono Klugo pusseserė Sara Klug-Rutkauskienė, gimusi 1916 m. Želvoje, Lazaro Klugo brolio dukra.
Užsimezgė šilta draugystė, Sara mielai dalijosi prisiminimais ir išlikusiomis šeimos nuotraukomis. Sara Klug pasakojo, kad erdvus dviejų galų Klugų namas stovėjęs netoli bažnyčios, kurį apie 1922 m. Želvos parapija pastatė žydų Klugų šeimai už išgelbėtą kunigo gyvybę. Lazaro šeima su būsimu mokslininku Aronu paliko Želvą 1928 m., o jo brolis pardavė namą ir išsikraustė į Ukmergę 1930 m. Nuo tada iki 1939 m. Klugų name veikė Želvos pradžios mokykla. Šiandien namo nebėra.
Tarpukario Želva buvo gyvybingas, apie 600 gyventojų, daugiausia žydų (apie 70 proc.), turintis miestelis, kuriame darniai sugyveno lietuviai ir žydai. Pasakojama, kad Arono Klugo tėvas Lazaras buvo šviesus, raštingas žmogus, skaitė laikraščius, pats rašė spaudai, želviečiams „gromatas“ rašė.
Vieta, kur prasideda istorija
Nors pats Aronas Klugas Želvos neprisiminė, nes paliko ją būdamas vos 2-ejų metų, Želva jo nepamirš niekada. Galima ir pasidžiaugti, kad emigracija iš Lietuvos išgelbėjo būsimą mokslininką ir jo šeimą nuo tragiško žydų likimo: tarpukariu Želvoje jų gyveno apie 400, po holokausto nebeliko…
Šiuolaikinė Želva aktyviai puoselėja žydišką istorinį paveldą, pristato miestelio istoriją edukaciniuose projektuose, parodose ir minėjimuose. Želvos sinagoga, žydų kapinės ir kiti paveldo objektai liudija seną ir gausią žydų bendruomenės kultūrą. Jie taip pat susiję su Arono Klugo šeimos istorija, atskleidžia aplinką, kurioje gimė vienas ryškiausių Lietuvos kilmės mokslininkų.
Arono Klugo gyvenimas – tai įkvepiantis pasakojimas apie žmogų, kurio kelias iš mažo žydiško miestelio Lietuvoje nuvedė iki svarbiausio pasaulio mokslo apdovanojimo. Jo istorija rodo, kad intelektas, talentas ir atkaklumas nepriklauso nuo kilmės vietos dydžio – jie gali gimti ir Želvoje, kurioje anuomet gyveno vos keli šimtai žmonių.
Aronas Klugas padarė revoliuciją molekulinėje biologijoje, o jo pavardė šiandien – ne tik Nobelio premijos laureato simbolis, bet ir tiltas tarp Želvos, Ukmergės, Lietuvos ir pasaulio mokslo bendruomenės.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
