Kokios patirtys laukia pravėrus Ukmergės krašto bibliotekos duris?

Autorius Ukmergės žinios
Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos vadovė dr. Sigita Astikienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka ir jos padaliniai rajone traukia užsukti visus, mylinčius spausdintą žodį ir vertinančius jaukius kultūrinius renginius. Pakalbinome Sigitą Astikienę, bibliotekos direktorę, kad sužinotume, kokios išskirtinės vertybės bei įdomios patirtys laukia pravėrus Ukmergės krašto bibliotekų duris.

Dovilė VAINORĖ

Užsukę į Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešąją biblioteką ar jos padalinius šiandien rasite vienokį asortimentą, o po mėnesio jau, žiūrėk, ką nors naujo. Knygų bei periodikos pasiūla vis auga. Bibliotekos kolektyvas reguliariai peržiūri išleidžiamas naujas mūsų krašto kūrėjų knygas, pasirodančius nacionalinės svarbos leidinius, stebi užsienio leidėjų pateikiamas naujienas ir viskuo, kas atrodo vertinga, papildo bibliotekos fondus. Naujų knygų pristatymai ir susitikimai su autoriais, diskusijos, parodų atidarymai, Ukmergės knygų mugė ir koncertai – be kelių skirtingų renginių per mėnesį biblioteka jau neįsivaizduojama. „Bibliotekos, kaip organizacijos įvaizdis nuosekliai kinta. Labai norėčiau tikėti, kad jau didelė visuomenės dalis žino, jog biblioteka yra ne tik knygos. Mes, bibliotekininkai, skaitymą, literatūrą ir kultūrą stengiamės pristatyti labai įvairiais formatais“, – sako Sigita Astikienė, Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė.

Sigita Astikienė šioje bibliotekoje dirba nuo 2009 m. Tad ukmergiškių skaitymo bei kultūrinių renginių lankymo įpročiai jai tarsi ant delno. Pašnekovė pripažįsta, jog, kaskart organizuojant naują renginį ar kviečiant svečią viešai diskusijai, intensyviai dirba visa bibliotekos komanda. „Tik ryškiu kvietimu nieko nelaimėsi, reikia paruošti ką nors kokybiško ir originalaus. Svarbu patiems žinoti, kam renginys gali būti aktualus – jaunimui, senjorams, šeimoms su vaikais. Skleidžiama informacija apie naujienas ir renginius bibliotekoje turi būti tiksli ir aiški. Tuomet žmonės ateis ir jiems bus įdomu. Stengiamės taikyti šiuolaikinių organizacijų veiklos principus. Metai iš metų mokomės, tad bibliotekos darbuotojų kompetencijos yra gerokai pasikeitusios. Taikome rinkodaros, vadybos, skaitmeninių technologijų žinias. Taip pavyksta sukurti vis ką nors patrauklaus ir netikėto“, – bibliotekos vadovė atskleidžia kūrybiškąją darbo pusę.

Dažnai girdime, jog šių dienų jaunimą sudėtinga atplėšti nuo telefonų ekranų, o knygų jie neva visai nebeskaito. Vlado Šlaito viešosios bibliotekos komanda šį rudenį organizavo trečiąją metinę Knygų mugę Ukmergėje ir kėlė klausimą – ką pasiūlyti jaunimui. „Ieškojome, kas galėtų būti jiems įdomu. Kilo idėja įrengti japoniškų komiksų (manga) ir japonų animacijos (animė) kūrinių zoną. Dar pristatėme didžiausio knygynų tinklo Lietuvoje „Pegasas“ knygų anglų kalba asortimentą. Rezultatas – sulaukėme didžiulio jaunimo dėmesio. Jie atėjo, nes mugėje buvo tai, kuo jie gyvena“, – sėkmingais bandymais atliepti jaunų žmonių poreikius pasidžiaugė Sigita. Lietuviškos literatūros mėgėjai pamiršti taip pat nebuvo. Jiems skirti du turiningi susitikimai – Algirdas Kaušpėdas pristatė savo naujausią kūrinį „Koplyčia“, o Jolanta Donskienė vedė a. a. Leonido Donskio knygų pristatymą.

Vladui Šlaitui atminti

Susitikime su direktore prisimename Vladą Šlaitą (1920 09 27–1995 05 28) – išeivijos poetą, kilusį iš Žemaitkiemio. Nors didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleido emigracijoje, nostalgija persmelktose eilėse vis minėjo Ukmergę, Žemaitkiemį, Šventosios upę, piliakalnį. Poeto, kuris eilėse Ukmergę vadino „savo Jeruzale“, vardas bibliotekai suteiktas 2005 metais.

„Vladas Šlaitas tėvynę ir Ukmergės kraštą visuose kūriniuose bei asmeninėje korespondencijoje minėjo nuoširdžiai ir su meile. Mes jaučiame pareigą populiarinti jo vardą ir kūrybą. Kasmet rugsėjo mėnesį minime poeto gimtadienį, metų pabaigoje teikiame literatūrinę Vlado Šlaito premiją. Bibliotekoje saugome visus jo išleistus leidinius, daug laiškų ir straipsnių, rašytų jo paties arba apie jį“, – detalizuoja Sigita.

Vertingi palikimai

Ukmergės kraštą garsino ir daugiau talentingų žmonių. Viena iš bibliotekos veiklos sričių – kaupti, saugoti ir viešinti kraštui nusipelniusių kūrėjų darbus, jų biografinius įrašus, korespondenciją, asmenines bibliotekas. Ukmergės rajone, Šaukavos kaime, gyveno Lietuvos literatūros tyrimų srityje daug nuveikęs literatūros istorikas, spaudos tyrinėtojas Vincas Kuzmickas (1936 12 10–1982 10 19). Gausus jo palikimas – knygos iš asmeninės bibliotekos, leidiniai bei rankraščiai – saugomas Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje. Egzemplioriai yra įdomūs tuo, jog turi originalias dedikacijas, antspaudus ir pažymėjimus.

Vystant kraštotyros veiklą, biblioteka pasipildo ne tik vertingais leidiniais. Bendradarbiaujant su meno kolekcininku Ramučiu Petniūnu, 2023 metais buvo surengta Kazimieros Zimblytės (1933 04 04–1999 06 17) tapybos darbų paroda. Kazimiera Zimblytė – iš Ukmergės rajono Briedžiūnų kaimo kilusi viena ryškiausių abstrakcionizmo pradininkių Lietuvoje. „Menininkė kūrė sovietmečiu. Tai buvo sudėtingas istorinis laikotarpis. Pripažinimo sulaukė tik po savo mirties. Kazimieros Zimblytės darbus turi privatūs mūsų šalies ir užsienio kolekcininkai, MO muziejus. Minėdami jos devyniasdešimties metų gimimo jubiliejų, eksponavome beveik tokį pat skaičių darbų. Po parodos Ramutis Petniūnas bibliotekai padovanojo dvidešimt keturis Kazimieros Zimblytės darbus. Ši dovana svarbi ne tik bibliotekai, bet ir visiems ukmergiškiams. Ateityje norėtume įamžinti dovaną ir prisidėti prie Kazimieros Zimblytės kūrybos sklaidos“, – pabrėžė bibliotekos vadovė.

Biblioteka, rūpindamasi kraštiečių kūrybos ir akademinės veiklos palikimu, saugo istorinę atmintį apie žymius ukmergiškius bei jų profesinius pasiekimus, užtikrina, kad medžiaga ir dokumentai būtų prieinami tyrėjams ir visiems besidomintiems krašto istorija. Vadovė atskleidė, kaip knygos ir kiti leidiniai atkeliauja į kraštotyros fondą: „Mes, kaip ir visos kitos bibliotekos šalyje, kraštotyros sritį vystome tikslingai. Nuolat stebime, kada, kur ir kokiu formatu pasirodo leidiniai apie Ukmergę arba yra išleidžiami ukmergiškių. Turime leidinių, atkeliavusių iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Labai vertiname, kai kreipiasi giminaičiai ar buvę kolegos ir įteikia į amžinybę išėjusių kūrėjų kolekcijas, pavienius leidinius arba meno kūrinius. Biblioteką daugelis jau atpažįsta kaip organizaciją, saugančią atmintį.“

Besidomintiems kolekcijomis ar studijuojantiems istoriją verta atkreipti dėmesį – Ukmergės bibliotekoje yra istorinių leidinių bei dokumentų archyvas. Kai kurie datuojami iš devynioliktojo amžiaus laikų ir yra pažymėti senoviniais nuosavybės ženklais – ekslibrisais, antspaudais. Tai – leidiniai, kažkada priklausę vietos ar regiono įstaigoms, organizacijoms, pavieniams asmenims, turėję garbingas vietas grafų bibliotekose.

Biblioteka šiandien ir rytoj

Kalbantis su direktore neabejotinai paliečiame knygų ir spaudos ateities klausimą – juk vis girdime prognozuojant, kad spausdintų leidinių netrukus nebereikės, nes visi informacijos ieškos internete ir naudos elektroninius prietaisus – skaitykles, planšetes. Gal ir kurti žmonėms nebereikės, nes viską kurs ir galvos už mus dirbtinis intelektas? Pašnekovė tiki, jog skaitymas, literatūra ir kūryba išliks reikalingi žmonėms. Juk tai mūsų jautraus santykio su pasauliu išraiška. Skaitmeninės technologijos padeda greičiau ir patogiau ieškoti bei „vartoti“ informaciją, tačiau labai daug žmonių vis dar renkasi popierinę knygą ir spausdintą laikraštį ar žurnalą.

Tiesa – prijaukintos išmaniosios technologijos leidžia atokesnių vietovių bibliotekoms geriau atliepti vietos bendruomenių poreikius. Mažosios bibliotekos rajone tapo centrais, kur galima pasimainyti ne tik knygas, bet ir perskaityti naujienas internete, lavinti savo skaitmeninio raštingumo įgūdžius. Biblioteką asocijuojame su stacionaria knygų bei periodikos saugykla, o štai Sigita sako, jog mobiliosios bibliotekos konceptas leidžia pasiekti net tolimiausiuose rajono taškuose gyvenančius žmones.

Direktorė neabejoja šviesia kaimų bibliotekų ateitimi: „Kaimo bibliotekos suburia knygą ir kultūrą mylinčius žmones. Tai – bene vienintelė viešoji erdvė, kur vietiniai renkasi aptarti bendruomenei aktualių klausimų, pasinaudoti įvairiomis paslaugomis, gauti konsultacijas. Vasarą kaimai ir miesteliai atgyja, tad bibliotekos tampa traukos objektais vaikams ir paaugliams. Rengiame stovyklas, su mobiliąja biblioteka atvežame edukacijų, renginių ir biblioterapinių užsiėmimų. Kalbant apie ateitį, aš manau, kad kaimo biblioteka turi išlikti kuo arčiau žmogaus.“

Dar viena bibliotekos erdvė, kuri kultūrą ir literatūrą stengiasi priartinti prie kiekvieno ukmergiškio – tai Ukmergės Senasis (nebe) knygynas. Kai prieš keletą metų pasklido žinia, jog Ukmergės knygyną planuojama uždaryti, kilo didelė pasipiktinimo audra – neva kultūrinį gyvenimą Ukmergėje norima numarinti. Tuomet pasklido antroji – gera – žinia: Ukmergės rajono savivaldybė patikėjo šią erdvę kuruoti Vlado Šlaito viešajai bibliotekai. Vieta atsivėrė bendruomeniniams renginiams, menininkų susitikimams. Šiose patalpose pradėtos rengti profesionalaus meno parodos, kurias kuruoja „Vilkamirgės“ galerija. Sigita mįslingai užsimena: „Artėdami link trečiųjų Ukmergės Senojo (nebe) knygyno metų svarstome, ar tęsti veiklas, kurios vyksta šiuo metu, ar visgi pasukti kita kryptimi. Idėjų turime, bet planus papasakosime kitąkart.“

Vladas Šlaitas savo kūrinyje „Eilėraštis Ukmergei“ užrašė: „Mano vaikystėje / tu man buvai patsai gražiausias miestas pasaulyje, / ir po keturiasdešimties metų / tu man esi patsai gražiausias miestas pasaulyje. <…>“. Užsukite į šio iškilaus poeto vardo biblioteką, pavartykite jo eiles, išsirinkite knygą ar dvi. Sulėtinkite žingsnį ties Ukmergės Senuoju (nebe) knygynu – gal pavilios koks renginys. Knygos ir kultūra keičia gyvenimus. Biblioteka globoja knygas ir kultūrą, keičiančius gyvenimą. Po šių patirčių, esu tikra, pagalvosite: „Gyvenu savo gražiausią gyvenimą pačiame gražiausiame mieste pasaulyje.“

Dalintis

Naujienos iš interneto

1 Komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *