Veprių miestelis pasipuošė dar viena savo kraštiečio, muziejininko, skulptoriaus Viktoro Žentelio sukurta skulptūra, kuri įamžina poeto, dramaturgo Petro Vaičiūno atminimą. Ji pastatyta Veprių amžiaus sandūros parke, šalia kitų parką jau puošiančių meno kūrinių. Čia stovi skulptūros Petrui Galaunei, kuris mokėsi Vepriuose, Veprių dvaro valdytojams Senklerams, Emilijai Pliaterytei, kuri čia buvo apsistojusi 1831 m. sukilimo metu su kelių šimtų sukilėlių būriu. Visų jų autorius – Viktoras Žentelis.
Visuomenei naujoji skulptūra pristatyta spalio 27 d. vykusiame bendruomenės kūrybinio projekto „Skulptūroje atgimsta Veprių istorija“ pristatymo renginyje.
Renginyje dalyvavo Veprių mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniai, mokytojai, bendruomenės nariai, seniūnijos gyventojai, svečiai. Skulptorių pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Butkutė, svečiai iš Panoterių.
Renginio metu skambėjo mokinių, kurių muzikos mokytoja – Marija Barkauskienė, atliekamos dainos.
Mintimis apie Petrą Vaičiūną, Teofiliją Vaičiūnienę dalijosi Veprių mokyklos-daugiafunkcio centro pradinio ugdymo mokytoja Vida Ramanauskienė. Ukmergės kultūros centro Veprių filialo renginių organizatorė skaitė Petro Vaičiūno eilėraštį, o mokiniai – jo tekstą apie save, eilėraštį apie kalbą.
Veprių kaimo bendruomenės pirmininkė Aldona Medonienė įteikė skulptoriui Viktorui Ženteliui padėką.
Įamžinti Petro Vaičiūno – poeto, dramaturgo, vertėjo – asmenybę Vepriuose nuspręsta todėl, kad 1902 m. jis mokėsi Veprių valsčiaus mokykloje.
Būsimasis poetas gimė 1890 m. Piliakalniuose, Jonavos rajone. Jis buvo vienas iš pirmųjų besiformuojančio profesionalaus lietuvių teatro organizatorių, vadovų ir dramaturgų.
Studijavo Petrogrado universitete, dirbo švietimo ir kultūros įstaigose. 1920 m. grįžo į Lietuvą, tapo Valstybės dramos teatro direkcijos nariu. 1921 m. vedė aktorę Teofiliją Dragūnaitę, susilaukė sūnaus Arno.
Prieškariu dirbo Vytauto Didžiojo universiteto tautosakos komisijos sekretoriumi, pokariu priklausė Rašytojų sajungai, dirbo bibliotekoje.
Jonavos r. Piliakalnių kaime yra išlikusi Petro Vaičiūno sodyba, kurioje veikia muziejus. Jonavos centre pastatytas paminklas. Petro Vaičiūno vardu pavadinta Panoterių pagrindinė mokykla.
Petras Vaičiūnas kaip dramaturgas savo veikaluose gvildeno aktualias tautines, socialines ir moralines problemas, tapo ilgamečiu Kauno teatro rekordininku, kas sezoną parašydavęs po naują dramą.
Parašė daugiau kaip 20 pjesių, 20 dramų, išleido penkias poezijos knygas, iš lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų kalbų vertė grožinę literatūrą ir vadovėlius.
Petro Vaičiūno eilėraštis „Mes be Vilniaus nenurimsim!“, išsakęs visuotinį to meto Lietuvos pasiryžimą, virto kone antruoju tautos himnu.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
