Kristina ZINKEVIČIENĖ
Ukmergės kraštotyros muziejaus rinkinių kuratorė
Ukmergės miesto šventės proga Ukmergės kraštotyros muziejuje gegužės 22 d. 15 val. vyks išskirtinė vienos dienos dokumentų paroda-renginys „Lietuvos ir Ukmergės istorija, iliustruota asmens tapatybės dokumentais“. Renginyje apie asmens tapatybės dokumentų atsiradimo istoriją ir raidą, kelionės dokumentus ir kitus socialinius artefaktus papasakos kolekcininkas, knygos „Asmens tapatybės ir kelionės dokumentai Lietuvoje“ autorius Vytautas Šaikus.
Renginys skirtas plačiajai visuomenei ir ypač jaunimui. Jis leis geriau susipažinti su Lietuvos valstybingumo istorija per asmens tapatybės dokumentų raidą. Renginio metu bus eksponuojami originalūs asmens tapatybės, kelionės dokumentai ir kiti socialiniai artefaktai, pristatantys bendrą asmeninių dokumentų raidą Lietuvoje: nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) iki antrosios SSRS okupacijos laikotarpio (1944–1990).
Įvairiais laikotarpiais išduoti asmens tapatybės ir kelionės dokumentai Lietuvoje ir Ukmergėje, jų forma bei turinys padeda įvertinti Lietuvos valstybingumo pradžią ir jos tęstinumą. V. Šaikus renginio dalyviams papasakos asmens tapatybės dokumentų atsiradimo istoriją. Supažindins su carinės Rusijos imperijos valdymo metais ir Pirmojo pasaulinio karo metais prasidėjusia visuotine gyventojų pasportizacija. Pristatys asmens tapatybės ir kelionės dokumentus Lietuvoje iki ir po Nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais; nepriklausomos Lietuvos vidaus pasus, asmens liudijimus ir pažymėjimus; Vilniaus krašto asmens tapatybės ir kelionės dokumentus; užsienio ir diplomatinius pasus, liudijimus, išduotus Lietuvoje ir diplomatinėse atstovybėse užsienyje nuo 1918 metų; asmens tapatybės ir kelionės dokumentus, išduotus Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvos generalinėje srityje, tremtinių, pabėgėlių stovyklose Vokietijoje bei dokumentus, išduotus sovietmečiu.
V. Šaikus – Vilniaus kolekcininkų klubo narys, turintis vieną didžiausių asmens tapatybės ir kelionės dokumentų kolekcijų Lietuvoje. Daugiau nei šimto metų Lietuvos pasų ir asmens liudijimų istorija – toks neįprastas vilniečio pomėgis. Sukaupta apie 300 asmens dokumentų kolekcija. Šio rinkinio vertybes yra ne sykį skolinęsi muziejai, nes jie tokiais retais dokumentais pasigirti negali. Pagaliau ši unikali paroda bus eksponuojama Ukmergėje.
Knygos „Asmens tapatybės ir kelionės dokumentai Lietuvoje“ autorius pats kolekcionuoti pradėjo daugiau nei prieš dvidešimt metų, kai kraustydamas žmonos močiutės namo palėpę aptiko labai įdomių antikvarinių dalykų. Tarp jų buvo garsiosios Napoleono Ordos litografijos su senųjų dvarų vaizdais. Labai susidomėjo šiuo antikvariniu giminės palikimu. Taip jis ėmė kaupti įvairius dokumentus. „Pasirinkau pasus, asmens liudijimus, pažymėjimus, nes jiems įsigyti reikėjo palyginti mažiau lėšų nei meno kūriniams“, – atvirai prisipažino V. Šaikus.
Seniausias jo turimas eksponatas – laikinas pasas, išduotas Kaune 1871 metais. Vienas unikaliausių dokumentų – pasas su Japonijos ambasadoriaus Čijunės Sugiharos viza, kuri išgelbėjo jo savininkui gyvybę. Sugiharos išduotos vizos yra išgelbėjusios kelis tūkstančius žydų nuo persekiojimo ir mirties. Toks pasas su viza – didelė retenybė.
„Kuo pasas retesnis, tuo jis vertingesnis. Labai vertingi ir neišvaizdūs popieriaus lapeliai – asmens liudijimai. Popierius greitai plyšta ir nyksta, todėl juos buvo labai sunku išsaugoti per karus, sumaištis. Itin nelengva įsigyti Lietuvos diplomatinių atstovybių užsienyje išduotų pasų. Džiaugiuosi, kad turiu labai įdomų ir retą tarpukario Lietuvos diplomatinį pasą“, – pasakojo apie savo kolekciją vyras.
Asmens tapatybės dokumentai labai informatyvūs. Jie daug papasakoja apie jo savininką – kur jis keliavo, kaip gyveno. Tai – dokumentuose „įstrigusi“ ir emocinga mūsų istorija.
Paroda-renginys tikrai vertas dėmesio tų, kuriems yra svarbi Lietuvos valstybės istorija, paremta socialinių artefaktų – dokumentų – įrodymais. Socialiniai tyrinėtojai atras ne tik įdomų šaltinį dokumentų analizei atlikti, bet ir tam tikrų socialinių duomenų apie socialinių santykių raidą, politinės geografijos ypatumus, visuomenės individualizavimo pradžią Lietuvoje ir kitus socialinius procesus.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
