Aplinka demencija sergančius žmones atstumia piešdama atskirtį – mes ir „kiti“. Grupės atribojimas suformuoja apie juos neigiamą žodyną.

„Jie yra tokie patys žmonės kaip visi kiti. Tai supratę visų pirma išstumsime neigiamą žodyną, kuris dažnai skamba neetiškai, nepagarbiai, stigmatizuojamai“, – sako asociacijos vadovė.

Pasak jos, patekę į kolektyvą, kur vartojama specifinė terminija, jaučiame diskomfortą, nes ko nors nesuprantame, negalime diskutuoti, jaučiamės neišmanantys. Kai kalbame apie asmenis, turinčius pažintinių funkcijų sutrikimą, derėtų suprasti, kad ir jie kalba savo kalba, o mes, norėdami juos suprasti, turime ją išmokti.

Demencija sergantis asmuo jau negali bendrauti taip, kai buvo sveikas. Jis po truputį tampa vis jautresnis vadinamajam emociniam užkrečiamumui. Kalifornijos San Francisko universitete, kuriame veikia vienas žymiausių pasaulyje atminties ir senėjimo tyrimų centrų, yra atliktas tyrimas, parodęs, jog emocinis užkrečiamumas yra itin sustiprėjęs asmenims, kurie turi lengvą pažintinių funkcijų sutrikimą ir serga Alzheimerio liga.

Emocinis užkrečiamumas yra pastebimas ir tarp vaikų. Pavyzdžiui, jei vienas verkia, kiti, esantys šalia, irgi ims verkti. Gyvūnijos pasaulyje vienam paukščiui nuskridus paskui pakils visas būrys. Tai – natūralūs procesai. Suaugus emocinis užkrečiamumas praranda jautrumą, o dėl ligos silpnėjant pažintinėms funkcijoms vėl sustiprėja. Tai padeda žmogui geriau suprasti aplinką ir joje tvyrančias emocijas.

„Kokią emociją atnešame bendraudami, ką spinduliuojame į aplinką, tą demencija sergantys asmenys ir perima. Jei ateisime geros nuotaikos, bendrausime su šypsena ir parodysime dėmesį, jis tą perims. Tas pats galioja ir neigiamai nuotaikai.

Bendraujant didelį vaidmenį atlieka prisilietimai, vaizdinės informacijos pasitelkimas, judesys.

Pati vedu užsiėmimus demencija sergantiems asmenims muziejuje. Kalbame apie meno kūrinius. Kai kartu ateina jų globėjai ar socialiniai darbuotojai, negali patikėti, kad vyksta tokie turiningi pokalbiai. Jų paslaptis – emocijos įnešimas ir kalbėjimas jų kalba: viename sakinyje reiškiama viena mintis, naudojama mažiau dviprasmybių, pasitelkiamos vaizdinės užuominos. Siekiant demencija sergantiems asmenims sukurti bendravimui palankią aplinką rekomenduoju pasitelkti reprodukcijas, kas paskatina kalbėti ne tik apie dabartį, kaip jie jaučiasi dabar, bet ir apie praeitį, vaikystę. Kai kalbėti yra sunkiau, vaizdas gali būti atspindys, papasakoti apie save. Taip žmogus gali ne tik reikšti emocijas, bet ir pasakyti apie fiziologinius poreikius – parodyti, kai nori į tualetą, atsigerti, įvardyti, ką skauda. Demencija sergantys asmenys dažnai nesupranta, kad jiems skauda, negali to įvardyti, nors skausmą jaučia. Be abejo, vienos kalbos visiems nėra. Kiekvienas žmogus yra individualus, todėl kiekvieno kalbą reikia suprasti ir išmokti“, – pasakoja asociacijos pirmininkė I. Petkutė.

Pasak jos, žodžiai, kuriuos vartojame rašydami arba kalbėdami apie demenciją, turi poveikį su šia būkle susidūrusiems asmenims, jų nuotaikai ir savivertei. Kasdieniuose pokalbiuose netinkami, neigiamo atspalvio žodžiai sergančiajam, jo šeimos nariams gali sukelti stiprių emocinių išgyvenimų. Žodžiai taip pat gali turėti įtakos tam, kaip kiti žmonės galvoja apie demenciją, jie gali prisidėti prie asmens patiriamos stigmos ar diskriminacijos.

Taip pat yra svarbu žinoti su demencija susijusius faktus, pavyzdžiui, kad ji nėra įprasto senėjimo dalis ir pablogėjusi atmintis nėra vienintelis šios būklės simptomas. Demencija gali paveikti kalbą, gebėjimą planuoti, spręsti problemas, elgesį, nuotaiką ir juslinius (rega, klausa, uoslė, lytėjimas) potyrius.

Kad žmonės jaustų visuomenės bendrabūvį, kad jaustųsi gerbiami, kad būtų palaikoma jų savivertė, mūsų vartojami žodžiai turi būti sutelkti į asmens galimybes, o ne į trūkumus. Kiekvienas demenciją turintis asmuo yra unikalus, be to, skirtingi demencijos tipai bei simptomai kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai.

Straipsnis publikuojamas Šeimų asociacijai „Ne vieni“ įgyvendinant projektą „Sveikatos raktai“.

Projektas finansuojamas Ukmergės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis.