Ma­ny­ta, kad žmo­gaus lem­tis taip pat pri­klau­so nuo to, ko­kio­je Mė­nu­lio fa­zė­je jis gi­męs. Ti­kė­ta: gi­męs per jau­na­tį žmo­gus bus links­mas, per del­čią – rūš­ka­nas, li­go­tas, per prieš­pil­nį ir pil­na­tį – ne­pa­sto­vios nuo­tai­kos, im­pul­sy­vus...

Tūks­tan­čiai pa­sau­lio moks­li­nin­kų dar ir šian­dien iki ga­lo ne­at­sklei­dė Mė­nu­lio įta­kos pa­slap­čių. Vie­ni  tei­gia, kad po­vei­kis tarp žmo­gaus, gam­tos ir šio dan­gaus kū­no eg­zis­tuo­ja, ki­ti tai ka­te­go­riš­kai nei­gia.

1978 me­tais iš­leis­to­je kny­go­je „Mė­nu­lio efek­tas“ ame­ri­kie­čių psi­chiat­ras A. Ly­be­ris tvir­ti­na, kad yra aki­vaiz­dus ry­šys tarp mė­nu­lio fa­zių ir žmo­nių ag­re­sy­vu­mo, nu­si­kal­ti­mų, žmog­žu­dys­čių ir sa­vi­žu­dy­bių skai­čiaus. Psi­chiat­ro duo­me­ni­mis, dau­giau­sia ne­lai­mių įvyks­ta iš kar­to po pil­na­ties ar jau­na­ties, kai stip­riau­sia mė­nu­lio trau­ka.

Net Lie­tu­vo­je at­lik­ta ga­na iš­sa­mių ana­li­zių šia te­ma. Vil­niaus grei­to­sios pa­gal­bos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ni­nė­je 2004–2005 me­tais at­lik­tas ty­ri­mas, ku­riuo ana­li­zuo­ta gal­vos trau­mos są­sa­ja su Mė­nu­lio fa­zė­mis. Iš vi­so iš­tir­ta 2422 gal­vos trau­mą pa­ty­ru­sių pa­cien­tų me­di­ci­ni­niai do­ku­men­tai ir pri­ei­ta prie iš­va­dos, jog  Mė­nu­lio fa­zės gal­vos trau­mų daž­nio ne­le­mia. Ta­čiau per pil­na­tį nu­ken­tė­ju­sie­ji at­vyks­ta sun­kes­nės neu­ro­lo­gi­nės būk­lės ne­gu per ki­tas mė­nu­lio fa­zes. Pil­na­ties me­tu nu­ken­tė­ję pa­cien­tai daž­niau lie­ka ve­ge­ta­ci­nės būk­lės.

Ta­čiau kai kas ti­ki­na, kad mė­nu­lio fa­zė tu­ri įta­kos to­kiems že­miš­kiems da­ly­kams, kaip pir­ki­niai. Esą per pil­na­tį ap­si­pirk­da­mi dau­giau vis­ko no­ri­me, di­des­nius mai­šus na­mo par­si­tem­pia­me, o mė­nu­liui dy­lant ap­si­pir­ki­mo ape­ti­tas ma­žė­ja.

Pa­si­do­mė­ti „mė­nu­liš­ka“ te­ma pa­ska­ti­no šios sa­vai­tės pra­džio­je buvusi pil­na­tis, ke­li la­bai jau keis­ti in­te­re­san­tų skam­bu­čiai ir kaip tik per pil­na­tį pra­si­dė­ję Lie­tu­vos po­li­ti­niai įvy­kiai – mi­nist­rų pos­tų da­ly­bos.

Ar šios po­li­ti­nio tur­gaus dė­lio­nės bus nau­din­gos ša­liai? O gal grei­čiau – tik pa­čioms par­ti­joms. Ei­li­niam rin­kė­jui sun­kiai įkan­da­ma mįs­lė – kaip įma­no­ma vi­sai Lie­tu­vai stra­te­gi­nius mi­nist­rų pos­tus da­ly­ti ne pa­gal žmo­nių kom­pe­ten­ci­ją ir iš­ma­ny­mą, o pa­gal po­li­ti­nę pri­klau­so­my­bę.

Tik lai­kas pa­ro­dys, ar pil­na­tis bu­vo Lie­tu­vos po­li­ti­kų są­jun­gi­nin­kė.