Ši sa­vai­tė ku­pi­na ma­žiau ar dau­giau ži­no­mų at­min­ti­nų da­tų.

Rug­pjū­čio 12-ąją mi­nė­ta Tarp­tau­ti­nė jau­ni­mo die­na. Taip sie­kia­ma dau­giau dė­me­sio skir­ti jau­ni­mo pro­ble­moms, ska­tin­ti jau­ni­mą ak­ty­viau da­ly­vau­ti vi­suo­me­ni­nė­je veik­lo­je.

Rug­pjū­čio 13-oji – Tarp­tau­ti­nė kai­ria­ran­kių die­na. Sta­tis­ti­ka ro­do, kad kas penk­tas gar­sus žmo­gus – kai­ria­ran­kis. Kai­ria­ran­kiai bu­vo Liud­vi­kas Van Bet­ho­ve­nas, Čar­lis Čap­li­nas, Al­ber­tas Einš­tei­nas, Mer­li­na Mon­ro, Mi­ke­lan­dže­las, Na­po­le­o­nas Bo­na­par­tas, Le­o­nar­das Da Vin­čis, F. Šo­pe­nas ir daug ki­tų gar­sių žmo­nių. Ta­čiau vy­res­ni žmo­nės dar pri­si­me­na, kaip griež­tai tė­vai ir mo­ky­to­jai vai­kys­tė­je ban­dė juos at­pra­tin­ti nuo kai­ria­ran­kiš­ku­mo.

Rug­pjū­čio 15-oji – Žo­li­nė, Šv. Mer­ge­lės Ma­ri­jos dan­gun ėmi­mo šven­tė. Mums, lie­tu­viams, ji su­tei­kia lais­va­die­nį. Žo­li­nė – tai at­si­svei­ki­ni­mo su žel­me­ni­mis ir gė­lė­mis die­na. Mo­te­rys šią die­ną rink­da­vo gra­žiau­sias lau­kų gė­le­les, ūki­nin­kai iš­kep­da­vo duo­nos iš švie­žio der­liaus ir pa­da­ry­da­vo alaus, gi­ros. Žo­li­nių švęs­ti su­si­rink­da­vo vi­sa gi­mi­nė, ti­kė­ta – kas ne­at­eis kar­tu švęs­ti per Žo­li­nę, bus ne­tur­tin­gas.

Įve­dus krikš­čio­ny­bę, šven­tė su­ta­pa­tin­ta su Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos dan­gun ėmi­mo die­na. Pa­sa­ko­ja­ma, kad Jė­zaus mo­ti­nos Ma­ri­jos mir­ties apaš­ta­lai bu­dė­jo prie jos ka­po. Pet­ras iš­vy­do, kaip Ma­ri­ja pri­si­kė­lė iš nu­mi­ru­sių­jų. Ati­da­rę kars­tą, apaš­ta­lai Ma­ri­jos kū­no ne­be­ra­do – kars­te bu­vo tik dau­gy­bė gė­lių.

Rug­pjū­čio 16-ąją mū­sų se­no­liai švęs­da­vo pjū­ties pa­bai­gą ir nau­jos sė­jos pra­džią – bu­vo sė­ja­mi žiem­ken­čiai. Kai­muo­se žmo­nės vi­są va­sa­rą gy­ven­da­vo be dirb­ti­nės švie­sos. Po rug­pjū­čio 16-os die­nos į tro­bas vėl su­grįž­da­vo ba­la­na ir ži­ba­li­nė lem­pa.

Krikš­čio­ny­bės me­tais šven­tė su­ta­pa­tin­ta su Ro­ko var­du­vė­mis. Šv. Ro­kas – pran­cū­zas, gy­ve­nęs XIII–XIV a. Jis iš­da­li­jo sa­vo tur­tus varg­šams, slau­gė li­go­nius. Ti­kė­ta, kad pats Ro­kas sir­go ma­ru, bet tu­rė­jo ypa­tin­gą ga­lią gy­dy­ti žmo­nes ir iš­si­gy­dė pats.

Šv. Ro­kas lai­ko­mas li­go­nių glo­bė­ju. Ti­kima, kad Ro­kas ap­sau­gos nuo li­gų.

Tad jei nu­vy­lė dak­ta­rai ir vais­ti­nin­kai, vi­sa­da ga­li­ma iš­ban­dy­ti gy­dymą­si mal­da...