Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Vi­du­ti­nis uk­mer­giš­kių am­žius ma­žes­nis už ša­lies vi­dur­kį.

Pa­si­ro­do, sun­kio­mis li­go­mis ser­ga­me ge­ro­kai daž­niau nei ki­tų sa­vi­val­dy­bių gy­ven­to­jai, o gy­ven­ti ga­li­me ti­kė­tis net ke­le­riais me­tais trum­piau nei vi­du­ti­nis lie­tu­vis. 

Liūd­na sta­tis­ti­ka pa­teik­ta Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vi­suo­me­nės svei­ka­tos ste­bė­se­nos 2013–2015 me­tų pro­gra­mos ata­skai­to­je už pra­ei­tus me­tus.

Pa­sak Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus vy­riau­sio­jo spe­cia­lis­to gy­dy­to­jo Vy­tau­to Mo­tie­jū­no, šią ste­bė­se­ną kas­met su­da­ry­ti įpa­rei­go­ja vi­suo­me­nės svei­ka­tos ste­bė­se­nos įsta­ty­mas.

Do­ku­men­tas be ki­tų kri­te­ri­jų ap­ima ra­jo­no de­mog­ra­fi­nę, gy­ven­to­jų svei­ka­tos būk­lę, mir­tin­gu­mo prie­žas­tis.

Ata­skai­to­je už pra­ei­tus me­tus at­si­spin­di mū­sų ra­jo­no iš­skir­ti­nu­mas vi­sos res­pub­li­kos kon­teks­te. Kai ku­rie ro­dik­liai ke­lia ne­ri­mą, nes yra daug pra­stes­ni už ben­drą ša­lies sta­tis­ti­ką.

Vie­nas iš svar­biau­sių kri­te­ri­jų, ap­tar­tų ata­skai­to­je, – vi­du­ti­nė ti­kė­ti­na gy­ve­ni­mo truk­mė. De­ja, šiuo ro­dik­liu mū­sų ra­jo­nas pa­si­džiaug­ti ne­ga­li. Vi­du­ti­nė gy­ve­ni­mo truk­mė per­nai Uk­mer­gės ra­jo­ne bu­vo 71,8 me­tų, o Lie­tu­vos vi­dur­kis – 74,02 me­tų.

Ra­jo­ne nuo 2010 me­tų di­dė­ja mir­tin­gu­mas. Jei ly­gi­na­mo­jo lai­ko­tar­pio pra­džio­je šis ro­dik­lis bu­vo 15,7, per­nai jis jau sie­kė 19,6 vie­nam tūks­tan­čiui gy­ven­to­jų.

Ka­dan­gi gims­ta­mu­mo krei­vė ra­jo­ne jau ke­le­tą me­tų slen­ka že­myn, na­tū­ra­lus gy­ven­to­jų prie­au­gis per­nai bu­vo su di­džiau­siu mi­nu­su per pas­ta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus. Tai reiš­kia, kad mir­tin­gu­mo ro­dik­lis ge­ro­kai aukš­tes­nis už gims­ta­mu­mo.

Ša­lies ro­dik­lis – ge­res­nis

Dau­giau­siai gy­vy­bių Uk­mer­gė­je, kaip ir vi­so­je Lie­tu­vo­je, nu­si­ne­ša krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gos ir pik­ty­bi­niai na­vi­kai.

De­ja, mi­ru­sių nuo krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gų skai­čius per­nai ge­ro­kai pa­di­dė­jo: pa­gal jį be­veik 2 kar­tus len­kia­me ben­drą ša­lies ro­dik­lį.

Mir­tin­gu­mas nuo pik­ty­bi­nių na­vi­kų pas mus taip pat yra be­veik 2 kar­tus di­des­nis, ly­gi­nant su ben­dru Lie­tu­vos ro­dik­liu. Uk­mer­gė­je jis – vie­nas di­džiau­sių tarp 60 ša­lies sa­vi­val­dy­bių. Per­nai mū­sų ra­jo­ne nuo vė­žio mi­rė 155 gy­ven­to­jai.

Sa­vi­val­dy­bių są­ra­še – vie­ni pas­ku­ti­nių­jų

Vis opes­nė tam­pa at­vi­ros tu­ber­ku­lio­zės pro­ble­ma, ypač tarp aso­cia­lių žmo­nių. Uk­mer­gės ra­jo­ne per­nai nu­sta­ty­ti 79 nau­ji ser­ga­mu­mo tu­ber­ku­lio­ze at­ve­jai 100 000 gy­ven­to­jų. Šis ro­dik­lis – vie­nas di­džiau­sių tarp 60 ša­lies sa­vi­val­dy­bių.

Ser­ga­mu­mas tu­ber­ku­lio­ze ra­jo­ne iš­au­go be­veik du kar­tus 2011 me­tais. Dau­giau­siai tu­ber­ku­lio­ze ser­gan­čių as­me­nų pa­si­tai­ko tarp kai­mo gy­ven­to­jų. Di­dži­ą­ją da­lį ser­gan­čių­jų su­da­ro 45–64 me­tų am­žiaus žmo­nės.

Vie­nas iš opiau­sių ro­dik­lių, su­si­ju­sių su gy­ven­to­jų ža­lin­ga svei­ka­tai elg­se­na ir kul­tū­ra, – mir­tin­gu­mas nuo al­ko­ho­lio są­ly­go­tų prie­žas­čių. Mir­tin­gu­mas nuo šių prie­žas­čių mū­sų ra­jo­ne – pats di­džiau­sias tarp 60 sa­vi­val­dy­bių – 7,2 at­ve­jo 10 000 gy­ven­to­jų. Šis ro­dik­lis bu­vo be­veik 2 kar­tus di­des­nis nei Lie­tu­vos.

Le­mia gy­ve­ni­mo bū­das

Pa­sak svei­ka­tos ste­bė­se­nos ata­skai­tą ra­jo­no po­li­ti­kams bei gy­ven­to­jams pri­sta­čiu­sio V. Mo­tie­jū­no, ga­li­ma nu­spė­ti pa­grin­di­nes prie­žas­tis, le­mian­čias iš­skir­ti­nį kai ku­rių li­gų „po­pu­lia­ru­mą“ mū­sų ra­jo­ne bei vie­ną aukš­čiau­sių mir­tin­gu­mo nuo jų ro­dik­lį ly­gi­nant su ša­lies sta­tis­ti­ka.

„Mir­tin­gu­mo ro­dik­lį la­biau­siai iš­ke­lia tai, kad esa­me „se­ni“ – kas­met vis dau­giau gy­ven­to­jų emig­ruo­ja, o ma­žo gims­ta­mu­mo ro­dik­liai ro­do gy­ven­to­jų ma­žė­ji­mo ten­den­ci­jas. Ra­jo­ne lie­ka dau­giau vy­res­nio am­žiaus žmo­nių“, – sa­ko pa­šne­ko­vas.

Itin di­de­lį mir­tin­gu­mą nuo kai ku­rių li­gų, anot V. Mo­tie­jū­no, le­mia ne­tin­ka­mas gy­ve­ni­mo bū­das. Jis ma­no, kad žmo­nės į sa­vo li­gas žiū­ri ap­lai­džiai, lai­ku ne­si­krei­pia į gy­dy­to­jus.

Dė­me­sio ma­ža pre­ven­ci­jai

Tuo tar­pu Vil­niaus vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tro Uk­mer­gės sky­riaus ve­dė­ja Ele­na Mi­ri­na­vi­čie­nė įsi­ti­ki­nu­si, jog mū­sų ra­jo­ne ne­pa­kan­ka­mai dė­me­sio ski­ria­ma pre­ven­ci­nėms pro­gra­moms.

Ša­ly­je at­lie­ka­mi gy­ven­to­jų pa­tik­ri­ni­mai pa­gal ke­tu­rias pro­gra­mas vė­žio pro­fi­lak­ti­kai ir vie­ną krau­jo­ta­kos li­gų pro­fi­lak­ti­kai. Ta­čiau ji įsi­ti­ki­nu­si, kad la­biau­siai gy­ven­to­jams trūks­ta in­for­ma­ci­jos, ko­kios pro­gra­mos vyk­do­mos, ko­kių am­žiaus gru­pių gy­ven­to­jai ga­li ne­mo­ka­mai pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą.

Tai, pa­sak E. Mi­ri­na­vi­čie­nės, le­mia, kad ra­jo­ne at­lie­ka­ma tik 10–15 pro­cen­tų pa­tik­ri­ni­mų. O jie ypač ak­tu­a­lūs nu­sta­tant pir­mi­nes vė­žio sta­di­jas bei krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gas.

Pa­šne­ko­vė pa­sa­ko­jo, jog per­nai ra­jo­no ta­ry­ba pri­ėmė spren­di­mą dėl ak­ty­ves­nio sa­vi­val­dy­bės biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jų įtrau­ki­mo da­ly­vau­ti šio­se pro­gra­mo­se. Įstai­gų va­do­vai įpa­rei­go­ja­mi iš­da­lin­ti in­for­ma­ci­nius la­pe­lius apie vyk­do­mas pro­gra­mas, su­teik­ti dar­buo­to­jams ga­li­my­bę pa­si­tik­rin­ti dar­bo me­tu. Ji ti­ki­si, kad ar­ti­miau­siu me­tu tu­rė­tų pa­si­ma­ty­ti ir šio spren­di­mo re­zul­ta­tas – ra­jo­ne su­ma­žė­jęs mir­tin­gu­mas nuo tų li­gų, ku­rios šiuo me­tu ke­lia di­džiau­sią ne­ri­mą.

Autorė: Li­gi­ta JUODVALKIENĖ