Istoriniuose šaltiniuose Molėtai pirmą kartą paminėti 1387 m. Iš pradžių tai buvo kaimas, vėliau – miestelis, 1956 m. tapo miestu. 1897 m. duomenimis, jame gyveno apie 80 proc. žydų tautybės žmonių. Miestas plėtėsi, tačiau buvo labai nuniokotas karo gaisrų, išlikę tik mūriniai raudonų plytų pastatai. Gidė pasakojo apie tuo metu gyvenusių žydų papročius, veiklą bei žiaurų susidorojimą su jų bendruomene.

Pasivaikščioję po miestą, stebėjomės, kiek įdomių objektų galima čia aplankyti: Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, raudonų plytų prekybos centrą, skulptūrų parką...

Pasimatavę Žvejo batus prie vandens telkinio ir įsiamžinę prie skulptūros, išvykome į Dubingius.

Livonijos kronikose pirmą kartą jie pažymėti 1334 metais. Sustojome prie rėmėjų ir fondo lėšomis atstatytos modernios bažnyčios, kuri tapo ir maldos namais, ir kultūros židiniu.

Dubingių piliakalnis – vienas didžiausių ir gražiausių Lietuvoje, stūksantis prie Asvejos ežero. Pilis pastatyta XIV–XVIII a. kaip Lietuvos kultūros, pramonės, gynybos centras, menantis karus su kryžiuočiais, susijusi su Vytauto Didžiojo, Mikalojaus Rudojo, Barboros Radvilaitės gyvenimu ir veikla. Ji Radviloms buvo svarbi – norėjo čia pasilaidoti. Jų norai išpildyti – 8 asmenų palaikai dabar ilsisi buvusios bažnyčios teritorijoje.

Apžiūrėjome piliavietę, išgirdome įdomų pasakojimą apie pilies kambarių paskirtį, čia gyvenusių didikų papročius, valgius, jų veiklą. Išgirdome Barboros Radvilaitės, slapta atvykusios į šią pilį, laiško tekstą, rašytą Žygimantui Augustui.

Įsitikinome, jog Molėtai šiandien tampa vis daugiau turistų dėmesio sulaukiančiu miestu. Džiaugiamės čia apsilankę ir dėkojame mūsų asociacijos vadovams už organizuotą turiningą išvyką.