Likę du trečdaliai, gavę rūšiavimui skirtų oranžinių plastikinių maišelių, dar lūkuriuoja, nedrįsdami keisti įpročių ar nesupratę, kaip tai daryti.
Trūko asmeniško paskatinimo
Dizainerė Erika Katinaitė-Katė neslepia, kad, radusi oranžinius maišelius ant buto durų rankenos, naudotis jais pradėjo po mėnesio: „Mačiau, kad maišeliai skirti šiukšlėms, girdėjau, kad juos išdalino moksleiviai, bet vis neturėjau atsakymo, kokia tokio rūšiavimo prasmė, turint minty, kad visi maišai vis tiek metami į tą patį konteinerį.“
Netikėtai iš pažįstamos išgirdus, kad ryškiaspalviai maišeliai yra lengvai atskiriami iš buitinių atliekų srauto, o jų turinys virsta kokybišku kompostu, Eriką pagavo įkvėpimas. Ji ėmė rūšiuoti ir stebėti, kiek biologiškai skaidžių atliekų susidaro per dieną.
„Rytą išmetu kavos tirščius bei banano žievę. Priešpiet sugraužiu vieną kitą obuolį, tad lieka graužtukų – vėl į maišelį. Pietus į darbą dažniausiai atsinešame iš namų, tad likučių beveik nesusidaro, lieka nebent koks kauliukas, servetėlė ar popierinio rankšluosčio lapelis, arbatžolės. Visa tai irgi yra rūšiuojama.
Daugiausia atliekų susidaro gaminant vakarienę ar valgį rytojaus pietums. Tai morką nuskuti, tai viršutinius salotų gūžės lapus atskiri, tai šio to atlieka pjaustant mėsą ar žuvį. Šiandien dar pastebėjau, kad ilgokai užsigulėjo ir ėmė pūti saldžioji bulvė – tai ją teks irgi išmesti“, – vardijo pašnekovė.
Gaminti E. Katinaitė-Katė stengiasi tik tiek, kiek suvalgys, tausoja maistą, tad tikisi, kad į oranžinį maišelį šaldytuve užsigulėję patiekalai keliaus labai retai.
Vienintelis galvosūkis dabar Erikai – rasti patogią vietą oranžiniam maišeliui laikyti. Ukmergiškė mano, kad tam labai praverstų dviejų skyrių šiukšliadėžė.
Per savaitę – du maišeliai atliekų
Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos kūno kultūros mokytoja Vilma Grigienė oranžinį maišelį įkurdino kibire, kur laiko bulves. Labai patogu – susiruoši skusti bulvių ir iškart po ranka yra vieta mesti lupenoms bei panašiems virtuvės likučiams.
„Galimybė rūšiuoti maisto atliekas mūsų šeimą iškart sudomino ir greitai įgavome šį įprotį. Įdomu buvo pamatyti, kiek tokių atliekų susikaupia vien mūsų trijų asmenų šeimoje. Anksčiau apie tai nesusimąstydavome.
Per savaitę sukaupiame ir išmetame du apypilnius oranžinius maišelius“, – pasakojo V. Grigienė, namuose jau ketvirtus metus rūšiuojanti plastiko, popieriaus ir stiklo atliekas.
Didžiule paskata imtis maisto atliekų rūšiavimo pedagogei tapo moksleiviams patikėta užduotis išdalinti oranžinius maišelius ir informacinius lankstinukus gyventojams.
Antano Smetonos ir Jono Basanavičiaus gimnazijų moksleiviai paskutinę balandžio savaitę apėjo 272 daugiabučius namus ir iš viso išdalino 7 532 maišelių komplektus.
„Mes, mokytojai, koordinavome šį procesą, ieškojome atsakymų į moksleiviams kilusius klausimus. Pavyzdžiui, mano auklėtiniams devintokams iškart parūpo, ar oranžiniai maišeliai vėliau bus surenkami ir perdirbami? Patikinau, kad jie bus tinkamai sutvarkyti“, – kalbėjo V. Grigienė.
Ukmergės centre gyvenanti mokytoja dar nepastebėjo, kad ši akcija būtų įgavusi masiškumą ir nemato žmonių, dažnai konteinerio link nešančių oranžinius maišelius, nors tiki, kad tai – laiko klausimas. Jaunajai kartai aplinkos tausojimas yra svarbus.
„Pakuočių rūšiavimą mūsų šeimoje įskiepijo sūnus, jis dabar – abiturientas. O vyresnėlė dukra, gyvenanti Vilniuje, su pavydu žvelgia į tai, kad Ukmergėje jau turime galimybę kultūringai elgtis su maisto atliekomis. Sostinėje to dar nėra“, – pabrėžė pašnekovė.
Surinko apie 1 800 maišelių
Maisto prekių parduotuvėje dirbanti Rūta Svetlikauskienė pastebi, kad yra žmonių, naudojančių oranžinius maišelius ne pagal paskirtį, nešasi suvynioję akivaizdžiai ne maisto atliekas.
Iki sklandaus rūšiavimo dar trūksta ne vieno žingsnio – patikėti, kad rūšiavimui tinkamų atliekų tikrai susikaupia kiekvienuose namuose, įsitikinti, kad tai jau daro ir kaimynai, ir, galiausiai, neabejoti, kad tai išties yra svarbu.
„Maišelius tikrai gavome – ir aš, ir kaimynai. Bandau kažkiek rūšiuoti, pavyzdžiui, bulvių lupenas, bet maišelis dar neprisipildė.
Nepastebėjau, kad ir kaimynai neštų oranžinius maišelius į konteinerius ar kad tokie maišeliai matytųsi pravėrus konteinerio angą“, – mintimis dalinosi R. Svetlikauskienė.
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) aplinkosaugos specialistas Marius Banaitis Ukmergės mieste vykstančio maisto atliekų rūšiavimo eksperimento sėkmę vertina lygindamas su mišrių komunalinių atliekų sudėtimi, gauta iš Mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių prieš maisto atliekų rinkimo pradžią. Į MBA įrenginius nukeliauja visos mieste surinktos mišrios komunalinės atliekos.
„Paskutiniai tyrimai rodo, kad per ataskaitinį mėnesį Ukmergės gyventojai į oranžinius maišelius sudėjo maždaug trečdalį susidariusių maisto atliekų – apie 1 200 kilogramų. Tai nėra prastas rezultatas, bet ir ne itin džiuginantis. Vertinama, kad per šį laikotarpį į mišrų srautą buvo išmesta apie 20 t maisto atliekų. Jei maisto atliekų rūšiavimo apimtys nesikeis, du trečdaliai šių atliekų – apie 250 tonų atliekų per metus – paklius į mišrių komunalinių atliekų srautą ir užterš visas kitas ten metamas atliekas, taip apsunkinant tolesnį atliekų apdorojimą ir panaudojimui tinkamų medžiagų ir žaliavų atskyrimą.
Reikia ne tik atskirti visas lankstinuke nurodytas maisto atliekas, bet ir pripildytą maišelį sandariai užrišti dvigubu mazgu, kad neišbyrėtų transportuojant“, – pabrėžė M. Banaitis.
Be surenkamo kiekio, svarbi ir rūšiavimo kokybė. Net 39 proc. atliekų, surinktų oranžiniais maišeliais, buvo netinkamos. Atliekų tvarkytojai maišeliuose rado plastikinių prieskonių pakuočių, virtuvinių šluosčių, kempinėlių, sauskelnių, kitų maišelių. Jiems ten nevalia pakliūti.
Rūšiuoti į maišelius – pigiau
Ukmergiškių geranoriškumu tiki ir naujasis rajono savivaldybės meras Darius Varnas. Tiems, kurie tik dabar sužinojo apie mieste atsiradusią maisto atliekų rūšiavimo galimybę, nėra per vėlu įsitraukti, juolab, kad tokie rūšiavimo įgūdžiai tikrai pravers ateityje.
Į oranžinius maišelius maisto atliekas ukmergiškiai rūšiuos iki lapkričio mėnesio. Tuomet bus paskaičiuota, ar šis būdas pasiteisino, ir svarstoma, ar maisto atliekas rūšiuoti į maišelius, ar kitu būdu – statant papildomus konteinerius ir dėl to keliant paslaugos kainas.
Nuo 2024-ųjų maisto atliekų rūšiavimas bus privalomas visoje Europos Sąjungoje.
Negavus oranžinių maišelių reikėtų kreiptis į miesto seniūniją (Vytauto g. 88), Ukmergės butų ūkį (S. Daukanto g. 18) ar VAATC didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (Gerseniškių g. 5).
Svarbu įsiminti:
- Į oranžinius maišelius reikia išmesti naudojimui nebetinkamus maisto produktus ir jų likučius, vaisių bei daržovių žieves, lupenas, graužtukus, arbatos tirščius bei pakelius, kavos tirščius ir jų filtrus. Taip pat kambarinius augalus ir jų dalis, riebalais ir kitais maisto produktais suteptą popierių, sąlytį su maistu turėjusius popierinius rankšluosčius ir servetėlės, nebetinkamus naudoti maisto papildus.
- Rūšiuojami produktai turi būti išpakuoti, be skysčių.
- Oranžinį maišelį būtina tvirtai užrišti dvigubu mazgu, kad vežamos atliekos neišbyrėtų.
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) informacija
Užs. Nr. 327
