„Suintrigavo informacija, kad Ukmergės rajono miškuose dar dygsta voveraitės, todėl savaitgalį atvykę į sodybą su žmona apžergėme dviračius ir numynėme į mišką. Voveraičių dar šiek tiek radome, tačiau labai nuliūdino kai kas kita“, – laiške redakcijai rašo savaitgaliais į Ukmergę dažnai atvykstantis vyras.
Lietuviai yra aistringi grybautojai, o grybai neretai jiems – visai ne maisto patiekalas, o malonumas ir pomėgis. Šiuo trumpalaikiu malonumu Ukmergės miškuose šiuo metu gali mėgautis kiekvienas nebijantis erkių ir lietaus. Miškuose pasipylė baravykai, raudonviršiai, lepšiukai, kazlėkai ir kitokie grybai.
„Turiu nuosavo miško, bet prie jo nėra privažiavimo“, – Lietuvoje taip gali pasakyti apie 5 tūkst. privačių miškų savininkų. Tokia situacija susiklostė dėl keleto priežasčių – kažkas galėjo būti pražiūrėta formuojant valdas ir esantis keliukas nebuvo įtrauktas į kadastrą arba kelias tiesiog savavališkai užariamas, nekreipiant dėmesio į tai, kad jis servitutinis.
Ukmergės rajono policijos komisariato darbuotojai kiekvieną pavasarį talkina Siesikų girininkijai sodinant mišką. Šiais metais gegužės 3 dieną vykusi talka prasidėjo neįprastai. Pirmiausia miškininkai surengė ekskursiją. Visi nuvyko į Klikūnų mišką įvertinti darbo, atlikto prieš šešerius metus. Anuomet tai buvo tuščia biržė, dabar – ąžuoliukų jaunuolynas. Urėdo pavaduotojas Vilius Palionis pasidžiaugė, kad medeliai gerai prigyja.