Ukmergės žinios

Ukmergės žinios

Mūsų skaitytoja, nuolatos apsiperkanti Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvėje „Šermukšnėlė“, išsakė pastabas jos darbuotojoms.

Atsižvelgiant į gautas ES finansinės paramos lėšas bei tikslines valstybės dotacijas, padidintos savivaldybės biudžeto pajamos bei asignavimai projektų vykdymui.

Ukmergės senamiestyje gyvenanti ukmergiškė pasakojo pasibaisėjusi Darbininkų gatvės grindiniu – einant vos kojų neišsisukusi. Klausė, ar rengiamasi šią gatvę tvarkyti.

Lapkričio 30 d., apie 22 val.,  Jakutiškių kaime policijos pareigūnai sustabdė automobilį „Mercedes-Benz A140“, kurį vairavo neblaivus 21 metų vairuotojas.

Besibaigiant 2020-iesiems ne tik Briuselyje, bet ir Lietuvoje padaugėjo optimizmo:  Europos Sąjungos iš esmės suderintas 750 milijardų eurų dydžio ekonomikos atsigavimo fondas netrukus turėtų pradėti veikti. Vis dėlto pinigai nebus dalinami lengva ranka – šalys ir jų regionai turės pasirengti esminėms reformoms.

Jau per pirmąją koronaviruso bangą pavasarį Europos lyderiai iškart ėmėsi veikti, kad Bendrija atlaikytų viruso sukeltus išbandymus ir kaip įmanoma greičiau atsitiestų. Antroji pandemijos banga nesumažino ryžto laikytis užsibrėžtų permainų linijos ir siekti ilgalaikių tikslų. Atsigavimo fondas, pavadintas „Naujosios kartos ES“, ir plataus užmojo ateinančių septynerių metų biudžetas rodo, kad Europa yra pasiryžusi keisti savo ekonomikos pobūdį ir raidos kryptį: padaryti ją konkurencingesnę, pažangesnę ir draugiškesnę žmonėms bei aplinkai.

Europos Parlamento narys Juozas Olekas, priklausantis Socialistų ir demokratų aljansui, pastebi, kad pirmą kartą ES naudos ne tik savo biudžeto lėšas, bet ir skolinsis jų iš tarptautinių rinkų. „Be to, kitaip nei praėjusių krizių metu, pinigai šalims bus suteikiami ne tik paskolų, bet ir subsidijų forma“, – pažymi europarlamentaras. Lietuvos ekonomikos gaivinimui ir reformoms iš ES atsigavimo fondo numatyta apie 5,4 mlrd. eurų: 2,4 mlrd. eurų subsidijų ir dar 3 mlrd. eurų lengvatinių paskolų. Skaičiuojama, kad 2021–2027 m. laikotarpiu kartu su ES biudžeto lėšomis Lietuva gali tikėtis investuoti apie 14 mlrd. eurų – maždaug po 2 mlrd. eurų kasmet.

Svarbu tai, kad ES investicijos skiriamos ne tik kamšyti skyles biudžete, bet pirmiausia – keisti pačios ekonomikos pobūdį ir raidos kryptį, padaryti ją konkurencingesnę, pažangesnę ir draugiškesnę žmonėms bei aplinkai. 37 proc. ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui numatytų ES lėšų turės būti skirta aplinkosaugos ir klimato tikslams įgyvendinti, 20 proc. – skaitmeninimui. „Tai, neabejoju, iš esmės pakeis ateities kartų gyvenimą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas ir moksliniams tyrimams, siekiant mūsų veikiančią pramonę paversti ekologiškesne“, – sako J. Olekas.

Taip pat bus svarbu užtikrinti, kad investicijos veiktų socialinę sritį –  mažintų atskirtį, kurtų darbo vietas, padėtų pažeidžiamiausiems žmonėms, kuriems gresia skurdas. Europos Komisija yra ne kartą nurodžiusi, jog socialinė atskirtis yra viena didžiausių struktūrinių Lietuvos problemų. Taigi valstybės ir savivaldos institucijos turės veikti gerokai efektyviau, kad išspręstų įsisenėjusias problemas miestuose ir regionuose.

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė pabrėžia, jog Europos Sąjunga nėra Maskva ir nurodymų nedalina. „Priešingai nei įsivaizduojama, visi pagrindiniai sprendimai yra palikti valstybėms narėms, kalbant apie regionus – savivaldai. Taigi tik šalies politinė ir ekonominė sistema galiausiai nulems, kas ir kiek gaus naudos“, – akcentuoja Europos liaudies partijos frakcijai priklausanti A. Maldeikienė.

Politikės teigimu, ilgalaikės mūsų šalies problemos tiesiogiai susijusios su tuo, kad daug visuomenės grupių, pasinaudodamos susiklosčiusiomis normomis ir asmeniniais ryšiais, pasisavindavo itin didelę dalį europinių (ir ne tik) lėšų. Tokiu būdu jos nuolat išlikdavo politinio gyvenimo paviršiuje. A. Maldeikienė viliasi, kad atsigavimo fondo lėšos nebemaitins „bebrų šėryklų“ regionuose ir nenueis vien trinkelėms. „Idealiu variantu investicijos turėtų padėti regionuose sukurti daugiau smulkių ūkių, tarp jų ir ekologinių, taip pat mažų parduotuvių ir kavinių, plėstųsi paslaugų sektorius“, – mano Europos Parlamento narė.

J. Olekas irgi pripažįsta, kad labai daug priklausys nuo mūsų pačių pasirengimo šias gausias lėšas sėkmingai įdarbinti: „Šiuo metu Lietuva turi nedelsdama pristatyti ekonomikos atkūrimo ir atsparumo planą, kuriame būtų nurodyta, kaip bus išleistos prašomos lėšos ir kokie yra mūsų šalies prioritetai. Šis žingsnis yra kertinis siekiant, kad ekonomikos gaivinimui skirtos lėšos Lietuvą ir jos žmones pasiektų nedelsiant.“

Jei Europos Sąjungos sutelktas lėšas panaudosime skaidriai ir efektyviai, mūsų šalis turės istorinę galimybę padaryti didžiulį proveržį modernios klestinčios valstybės link. Tai pajusime visi – ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje.

Užs. Nr. 873

Imunitetas – tai organizmo gebėjimas neutralizuoti ir iš organizmo pašalinti svetimomis identifikuotas medžiagas, vadinamas antigenais, susiformuojantis dviem būdais. Organizmo apsauga atsiranda natūraliai persirgus kokia nors infekcija arba yra dirbtinai sukuriama vakcinacijos būdu.

Skiepijimas – vienas didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje ir vienas svarbiausių žmonijos išradimų, apsaugantis žmonių gyvybes ir likviduojantis ligas. Nepaisant to, visuomenėje į vakcinaciją vis dar žiūrima dviprasmiškai.

Saugiausi preparatai naudojami medicinoje

Vakcina – tai vaistinis imuninis preparatas, kurio sudėtyje yra susilpninti gyvi ar negyvi tokie mikroorganizmai kaip bakterijos ir virusai ar jų dalys. Vakcinacija mokslininkų pripažįstama kaip veiksmingiausia priemonė mažinant sergamumą, kovojant su užkrečiamosiomis ligomis, jų komplikacijomis ir mirtimis, kurią įskiepijus žmogaus organizme susidaro apsauginiai imuniniai mechanizmai ir imuninė atmintis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė akcentuoja, kad galima naudoti tik saugias, kokybiškas ir tarptautinius standartus atitinkančias vakcinas, laikomas saugiausiais preparatais medicinoje. „Kadangi vakcina yra vaistinis preparatas, tad, kaip ir vartojant bet kokius vaistus, pasiskiepijus gali pasireikšti nepageidaujamos reakcijos ir šalutinis poveikis, bet tai nėra pavojinga gyvybei. Nepageidaujama reakcija į skiepus yra normalus organizmo atsakas į vakcinose esančius antigenus ir rodo, jog vakcina yra veiksminga ir formuojasi imunitetas. Dažniausiai pasireiškiančios reakcijos po vakcinos skiepijimo yra skausmas, paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje, gali pasireikšti ir karščiavimas. Pastebėjus bet kokią reakciją į skiepus, reikėtų nedelsiant informuoti gydytoją.“

Toksinių vakcinų nebūtų leidžiama naudoti

Visame pasaulyje skiepais kasmet nuo tymų apsaugoma 2,7 mln. žmonių, 2 mln. – nuo naujagimių stabligės ir 1 mln. – nuo kokliušo.

Žmogus, kuriam yra suteikta teisinga informacija apie skiepus, neturi pagrindo nerimauti dėl vakcinacijos. Vis dėlto, visuomenėje sparčiai plintanti dezinformacija atgraso gyventojus nuo vaikus ir suaugusiuosius apsaugančio skiepijimosi ir tokiu būdu jie prisiima ligos užsikrėtimo, platinimo ar net mirties rizikas.

Dažniausiai dezinformacijos sraute pasitaikantis teiginys, kad skiepai sukelia infekcines ligas, – neteisingas. Specialistė E. Savickienė, kalbėdama apie sukeliamos ligos ir šalutinio poveikio skirtumus, teigia, jog skiepai infekcinių ligų nesukelia, tačiau naudojant gyvas vakcinas, kurių sudėtyje yra gyvas susilpnintas virusas, kai kuriems asmenims gali pasireikšti šalutinis vaistinio preparato poveikis ir konkrečios infekcijos, nuo kurios buvo skiepyti, simptomai, bet toks susirgimas pasireiškia labai lengva ligos forma ir didesnės rizikos sveikatai nesukelia.

Mitas yra ir tai, jog nuo visuomenės slepiama, kad skiepuose yra gyvsidabrio, aliuminio ir formaldehido. Vakcinų klinikinių tyrimų metu yra užtikrinamas preparatų saugumas ir efektyvumas ir tik tokias vakcinas leidžiama naudoti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių bei vadovaujantis imuninių vaistinių preparatų charakteristikų santraukomis, minėtuose preparatuose pagalbinių cheminių medžiagų – gyvsidabrio, konservanto tiomersalio – nėra.

Aliuminio bei formaldehido cheminių medžiagų fragmentai įeina į imuninių vaistinių preparatų sudėtį. Vakcinų sudėtyje esantys aliuminio junginiai yra naudojami daugelį dešimtmečių ir nėra jokių mokslinių įrodymų apie jų sukeliamą neigiamą poveikį sveikatai. Šie junginiai naudojami kaip adjuvantai tam, kad vakcina sukeltų imuninį atsaką ir būtų imunogeniška. Dėl adjuvantų vakcinose galima naudoti mažus antigenų kiekius, o tai sukelia mažiau nepageidaujamų reakcijų. Jei vakcinų sudėtyje būtų toksinės, kancerogeninės medžiagos ir vakcinos galėtų lemti neigiamą poveikį sveikatai, jos tiesiog negalėtų būti registruotos ir leistos naudoti.

Vakcinos sukuria saugią aplinką visuomenei

Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia natūralia sukurta apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų. Pasitelkiant skiepus, pasaulyje prieš 40 metų buvo eradikuoti raupai, kasmet nusinešdavę po kelis milijonus aukų, Europos regione eliminuoti tymai ir gerokai sumažėjęs sergamumas kitomis vakcinomis valdomomis infekcijomis.

„Svarbiausia suvokti, jog vakcinomis yra apsaugomas ne tik kiekvienas individualus žmogus, tačiau ir sukuriama saugi aplinka šeimoms ir visuomenei“, – atkreipia dėmesį  E. Savickienė.

Užs. Nr. 865

Greitieji kreditai jau nebėra naujiena paskolų rinkoje. Daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje veikiančias paskolas išduodančias įmones vis dar persekioja tam tikri mitai ar iškreipti faktai.

Dažniausiai mitai ar klaidinga informacija pasklinda dėl nežinojimo, dėl situacijos nesuvokimo ar neįsigilinimo. Štai todėl verta į tuos mitus dar kartą pasigilinti.

Bet pirmiau, kas yra greitieji kreditai? Tai trumpalaikės paskolos, išduodamos internete užpildžius kreditoriaus pateiktą prašymo formą, kuri darbo valandomis peržiūrima ir patvirtinama (ar atmetama) per kelias minutes. Taip paskolos suma pasiekia paskolos gavėją per kelias minutes. Būtent dėl greičio ir paskolos išdavimo paprastumo paslauga vadinama greitaisiais kreditais. Per pastaruosius metus sąvoka gerokai prasiplėtė, nes greitųjų kreditų principais išduodami ir vartojimo kreditai, paskolos su užstatu ar teikiamos kitos finansinės paslaugos.

Bet sugrįžkime prie mitų. Kaip ir visas kitas populiarias bei dažnai naudojamas paslaugas, taip ir greituosius kreditus yra apipynę labai daug mitų, kurie kartais trukdo suvokti, ar tai gera, ar netinkama paslauga. Tačiau pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas paskolos gavėjui. Svarbiausia, kad žmonės skolintųsi tik tokiu atveju, kai tikrai jo reikia ir kai gali užtikrinti, kad kreditą per nurodytą laiko tarpą nesunkiai pavyks gražinti.

MITAS: Greitieji kreditai yra aferistų įmonės

Aferistai – blogi žmonės norintys pasipelnyti nekaltų žmonių sąskaita. Šį etiketė dažnai kabinama greitųjų kreditų kompanijoms. Tačiau tai yra mitas! Pirmiausia, greitųjų kreditų įmonių veikla griežtai reglamentuojama. Veiklą prižiūri Lietuvos bankas. Paskolos išduodamos remiantis atsakingo skolinimo principais. Tad sukuriamos visos sąlygos teisingai ir legaliai veiklai.

Žinoma, jei greitąjį kreditą pasiėmęs žmogus negražina laiku paskolos, ignoruoja priminimus ir nėra linkęs bendrauti su įmonės atstovais, tuomet įmonė tikrai imasi griežtų priemonių, perduoda skolą antstoliams išieškojimui. Tad tai tikrai nėra mielų ir pūkuotų kačiukų įmonė.

MITAS: Greitųjų kreditų kaina itin didelė

Yra toks posakis – malonumai kainuoja. Žinoma, kažkiek kainuoja ir malonumas gauti kreditą per 10-15 minučių, gauti galimybę gražinti per tam tikrą laikotarpį, be sudėtingo paskolos gavimo proceso ar popierizmo. Taip pat greitieji kreditai suteikiami be užstato, kas taip pat yra didelis privalumas.

O kaina, t.y. palūkanos neviršija Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, nustatytų limitų. Tai palyginti pigios paskolos, turint omenyje kitus privalumus. Pigiau - tik su užstatu.

MITAS: Kreditai išduodami bet kam

Itin daug kreditus gavusių žmonių negražina jų laiku arba negražina apskritai. Tai sudaro įspūdį, jog arba kreditų bendrovės išduoda bet kam, arba lietuviai nėra itin atsakingi. Norėtųsi, jog būtų kitaip, bet šiuo atveju, žmonės nėra atsakingi, nemoka tinkamai elgtis su finansais, todėl papildomi finansiniai įsipareigojimai dažnai baigiasi antstolių skambučiu į duris.

Tuo tarpu kreditų bendrovės negali suteikti kreditų bet kam. Pirmiausia, įmonės turi laikytis atsakingo skolinimo principų ir juos reguliuojančių teisės aktų. Tai reiškia, jog kreditoriai tikrina kredito istoriją, skaičiuoja pajamas ir galimas išlaidas, taip įsitikindami, jog paskola netaps našta. Kreditorių veiklą reguliuoja LB, tad čia nėra erdvės savivaliavimui

Visgi šioje vietoje daug žmonių sukčiauja, nenurodydami visų namų ūkio išlaidų. Pavyzdžiui, išlaikomų asmenų, jei šie nėra tiesioginiai šeimos nariai (vaikai(nepilnamečiai)-tėvai yra tiesioginiai, seneliai ne), patiriamų išlaidų medikamentams ar gydymui, mokslo išlaidas ir pan. Sumažindami išlaidas kredito paraiškoje, žmonės tikisi gauti didesnę paskolą, negalvodami apie tai, kaip ją reikės gražinti.

MITAS: Daug paslėptų mokesčių

Galima išgirsti istorijų, kuomet reikalaujama sumokėti daugiau pinigų nei pradinėje paskolos sutartyje. Tai mitas, kadangi sutartis yra dokumentas, kurio laikomasi ir niekas eigoje jo nekeičia. O faktas, kad sutarčių žmonės neskaito ir nepasidomi, jog vėluojant gražinti paskolą, bus skaičiuojami delspinigiai, norint nukelti paskolos gražinimo terminą, reikės sumokėti papildomas palūkanas. Visa tai susideda į tam tikrą nemažą sumą, o vėluojant nuolat tai tikrai gali būti didelė suma. Tačiau tai nėra paslėpti piktybiškai mokesčiai, kurie taikomi visiems.

MITAS: Iš greitųjų kreditų įmonių skolinasi tik bedarbiai, neatsakingi ar vaikai

Dažnai stigmatizuojami tie žmonės, kurie skolinasi iš greitųjų kreditų kompanijų. Tarsi tai būtų nesolidu, neatsakinga ir parodytų jų gėdingą bei žemą socialinį statusą.

Realiai, viskas priklauso nuo žmogaus, kuris skolinasi – ar jis atsakingai žiūri į finansinius įsipareigojimus, ar žino ką daro, ar moka tvarkyti savo finansus.

Tenka išgirsti, jog daugeliui žmonių greitieji kreditai buvo kaip tik atsakingo planavimo ir finansų pavyzdys. Štai pavyzdžiui, žmogui, kuris neturi itin daug santaupų, sugedo šaldytuvas. Kaip tik tuo metu dar ir akcija parduotuvėje šaldytuvui, kokio nori žmogus. Laukti atlyginimo – sumokėti brangiau, nes akcija bus pasibaigusi. Be to gyventi be šaldytuvo – nepatogu šiais laikais (o jei dar vasara). Tad pigiausias variantas – trūkstamą sumą pasiskolinti ir džiaugtis pirkiniu jau dabar, o jei palūkanos gaunasi mažesnės nei gauta nuolaida – tai dviguba laimė! Būtent tokiais atvejais ir tikslais geriausiai panaudojami greitųjų kreditų privalumai.

MITAS: Pasiskolinus iš greitųjų kreditų bus sugadinta kredito istorija

Sklando mitas, jog kartą pasiskolinus iš greitųjų kreditų kompanijos, amžiams lieka sutepta kredito istorija ir daugiau jokių paskolų gauti negalima. Dažnai gazdinama, jog nebus galima gauti būsto paskolos ar automobilio lizingu. Netiesa! Kredito istorija nebus sugadinta, jei laiku mokėsite įmokas, nevėluosite, skola nebus perduoda išieškoti antstoliams. Tas pats galioja ir sąskaitai už telefoną ar buto komunaliniams mokesčiams. Tvarkingai ir laiku viską apmokant, kredito istorija bus kaip tik geresnė ir rodys jūsų finansinį raštingumą.

Ir pabaigai, greitieji kreditai šiuo metu yra tokia paplitusi paslauga, kad atrodo visi viską žino ir plačiau nesidomi. Tad ir kyla įvairūs mitai. Jų išsklaidymui, derėtų labiau domėtis finansais, asmeniniu raštingumu ir paskolomis.

COVID-19 teigiami testai vienas po kito nustatomi Jasiuliškių socialinės globos namų gyventojams ir darbuotojams.

Kasmet Sporto centras apdovanoja geriausių sportininkų dešimtukus.

Daiva ZIMBLIENĖ

Rajono savivaldybės atstovė spaudai

Ukmergė turi naują rajono bendruomenės sveikatos ambasadorę. Savivaldybės tarybos posėdyje vienbalsiai nutarta šį garbingą vardą suteikti Ukmergės sporto centro direktoriaus pavaduotojai ugdymui, sveikatos stiprinimo ir sporto klubo „Gabarytas“ prezidentei 39 metų Miglei Ivanauskienei.

Puslapis 1 iš 742

Kuponas Ukmergės žinios

Veterinarijos klinika

Pridavimas

Vilkmerge restoranas

Ar tikite, kad iki Kalėdų “korono” situacija pagerės?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

Floros Studija

sale

Telefonai Ukmergė

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų