Nors karš­čiai iš Lie­tu­vos lai­ki­nai trau­kia­si, si­nop­ti­kai prog­no­zuo­ja sa­vai­tės pa­bai­go­je nau­ją jų ban­gą. Tuo tar­pu me­di­kai įspė­ja: per­ne­lyg aukš­ta ap­lin­kos tem­pe­ra­tū­ra ža­lin­ga žmo­nių svei­ka­tai.

Per di­de­lis sau­lės spin­du­lių ar ši­lu­mos kie­kis ga­li su­sarg­din­ti ar net nu­ma­rin­ti žmo­gų. Ap­lin­kos tem­pe­ra­tū­ra iki +30 ^oC yra są­ly­gi­nai kom­for­ta­bi­li, dau­giau nei +34 ^oC – eks­tre­ma­li, dau­giau nei +38 ^oC – ža­lin­ga svei­ka­tai, o dau­giau nei +42 ^oC – pa­vo­jin­ga.

Mai­ro­nio gat­vės 2-o na­mo gy­ven­to­jus su­kir­ši­no... ka­be­li­nė te­le­vi­zi­ja. Da­liai jų pa­no­rus už­si­sa­ky­ti šias pa­slau­gas, li­ku­sius kai­my­nus pyk­do Pa­ne­vė­žio įmo­nės „Elek­ta“ at­lie­ka­mi dar­bai. Žmo­nės skun­džia­si nio­ko­ja­mu tur­tu bei tuo, jog dar­bai vyk­do­mi, su­ti­kus ne vi­siems gy­ven­to­jams.

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Gyventojams gaila ir sudarkyto po langais esančio gėlyno, kuris buvo iškasinėtas savavališkai.

Jo­li­ta ŽURAUSKIENĖ

Li­na SUKACKIENĖ

Pri­ver­tė pa­mąs­ty­ti pli­ki skai­čiai: Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jos 97 pro­cen­tai yra kai­mo vie­to­vės ir jo­se gy­ve­na 33 pro­cen­tai žmo­nių.

Nors pas­ta­ruo­ju me­tu mil­ži­niš­ki pi­ni­gų srau­tai iš ES ir Lie­tu­vos vals­ty­bės pa­gal įvai­rias pro­gra­mas me­ta­mi į kai­mą, jis vis tiek nyks­ta.

Tei­sin­gu­mo mi­nist­ro pa­tvir­tin­tos tai­syk­lės su­pap­ras­ti­no as­mens var­do bei pa­var­dės kei­ti­mo tvar­ką. Mū­sų ra­jo­ne var­dus ir pa­var­des per­nai kei­tė aš­tuo­ni uk­mer­giš­kiai.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Dau­gu­ma iš mū­sų su ta pa­čia pa­var­de pra­gy­ve­na­me vi­są gy­ve­ni­mą...

„Po­ezi­ja yra Die­vo, gam­tos, tė­vų do­va­na“, – apie žmo­gaus su­ge­bė­ji­mus kur­ti sa­ko pa­ti kū­ry­bą die­vi­nan­ti Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tė Gre­ta Slap­šy­tė, įvai­rių kon­kur­sų lau­re­a­tė, mokyklinių ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rė.

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuotr. Gre­ta die­vi­na po­ezi­ją, šo­kius, ke­lio­nes...

Sun­kme­čiu už­griu­vu­sios fi­nan­si­nės bė­dos ver­čia žmo­nes pa­gal­bos kreip­tis net į aukš­čiau­sias ša­lies ins­ti­tu­ci­jas. Sei­mo na­rės Lo­re­tos Grau­ži­nie­nės pa­dė­jė­ja An­ge­lė Ja­ku­by­nie­nė sa­ko, kad pas­ta­ruo­ju me­tu in­te­re­san­tų pa­dau­gė­jo ke­le­rio­pai.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Žmo­nių skam­bu­čių ar elek­tro­ni­nių laiš­kų A. Ja­ku­by­nie­nė su­lau­kia be­veik kas­dien. Ne­ma­žai uk­mer­giš­kių krei­pia­si dėl ma­te­ria­li­nės pa­ra­mos. Pa­vyz­džiui, šei­ma pa­ė­mė pa­sko­lą, o da­bar abu – be­dar­biai. Ti­ki­si Sei­mo na­rės pa­gal­bos. Ne­ma­žai skun­dų su­si­ję su že­mės at­ga­vi­mu ar pir­ki­mu. Šių klau­si­mų pa­dau­gė­jo po to, kai se­niū­ni­jo­se bu­vo pa­nai­kin­ti že­mėt­var­kos sky­riai. Žmo­nės tei­rau­ja­si apie vals­ty­bi­nės že­mės pir­ki­mo są­ly­gas.

Kol ne­bu­vo pa­skirs­ty­ti bu­tai so­cia­li­nia­me būs­te Da­riaus ir Gi­rė­no gat­vė­je, bu­vo pra­šan­čių­jų pa­dė­ti gau­ti ten bu­tus.

Sei­mo na­rės pa­dė­jė­ja An­ge­lė Ja­ku­by­nie­nė sa­ko, kad pas­ta­ruo­ju me­tu in­te­re­san­tų pa­dau­gė­jo ke­le­rio­pai.
Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr.

Ne­ti­kė­čiau­sio­se vie­to­se žmo­gų už­klu­pu­si mir­tis – di­džiu­lis smū­gis ir iš­ban­dy­mas jo ar­ti­mie­siems. De­ja, ne vi­siems skir­ta die­nas baig­ti sa­vo lo­vo­je. Ne­se­niai skau­di ne­tek­tis už­klu­po vie­no ra­jo­no ūki­nin­ko šei­mą. Šei­mos gal­va į Af­ri­kos vals­ty­bę Ke­ni­ją iš­vy­ko pail­sė­ti. Ta­čiau iš to­li­mo kraš­to at­ėju­si ži­nia ar­ti­mie­siems bu­vo lem­tin­ga – vy­rą iš­ti­ko stai­gi mir­tis.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Kaip ro­do pas­ku­ti­nių me­tų gais­rų sta­tis­ti­ka, šal­tai­siais me­tų mė­ne­siais smar­kiai pa­dau­gė­ja gais­rų ir juo­se žūs­tan­čių žmo­nių. Dau­giau­sia to­kių gais­rų ky­la dėl kros­nių, ži­di­nių bei dūm­trau­kių įren­gi­mo ir eks­plo­a­ta­vi­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mų. Per pra­ėju­sio se­zo­no šal­tą­jį lai­ko­tar­pį dėl šios prie­žas­ties ki­lo 368 gais­rai, ku­riuo­se žu­vo 11 žmo­nių ir 17 bu­vo trau­muo­ti.

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. At­ša­lus orams žmo­nės dau­giau lai­ko pra­lei­džia na­muo­se, in­ten­sy­viau kū­re­na kros­nis ir ži­di­nius.

Au­gin­da­mi vai­kus dau­gu­ma tė­vų gar­siai ar­ba slap­čia puo­se­lė­ja vil­tį, kad se­nat­vė­je sū­nūs ir duk­ros pa­si­rū­pins jais. Ta­čiau taip bū­na tik­rai ne vi­sa­da.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ