De­ja, ir pa­tys no­si­mis šniurkš­čio­ja­me. Taip jau įpras­ta, kad ato­drė­kius ly­di vi­so­kios per­ša­li­mo li­gos ir dau­ge­lio bau­bas – gri­pas. Jau an­trą sa­vai­tę gy­ve­na­me gri­po epi­de­mi­jos są­ly­go­mis. Vie­na po ki­tos tuš­tė­ja mo­kyk­los – li­ga iš­gul­dė vai­kus bei pe­da­go­gus. Vie­nos mo­kyk­los di­rek­to­rė guo­dė­si, kad dar­bin­gų mo­ky­to­jų be­veik ne­li­ko – jei in­fek­ci­ja ir ap­lenk­tų mo­ki­nius, vis tiek tek­tų mo­kyk­lą už­da­ry­ti.

An­trą sa­vai­tę tę­sia­si ir ka­ran­ti­nas li­go­ni­nė­je. Ta­čiau ne pa­slap­tis, kad lan­ky­to­jai ne­re­tai ieš­ko ap­lin­ki­nių ke­lių į pa­la­tas. Ne­pa­gal­vo­ja, kad ir taip jau ser­gan­tiems ar­ti­mie­siems kar­tu su apel­si­nu ar obuo­liu ga­li at­neš­ti ir in­fek­ci­ją. Jei pa­tys dar „ne­pra­ri­jo­me“ to nie­ka­dė­jo – aukš­tą tem­pe­ra­tū­rą, kau­lų lau­žy­mą, sil­pnu­mą su­ke­lian­čio vi­ru­so, tai la­bai jau įta­riai žval­go­mės į par­duo­tu­vė­je už nu­ga­ros kos­čio­jan­tį ar čiau­din­tį pir­kė­ją. Ži­nia, me­di­ci­ni­nės kau­kės epi­de­mi­jos me­tu ne­pri­va­lo­mos...

Va­sa­rio 4-oji – Pa­sau­li­nė ko­vos su vė­žiu die­na. Spau­do­je, te­le­vi­zi­jo­je kal­ba­ma apie vie­ną skau­džiau­sių am­žiaus rykš­čių – vė­žį. Žiau­ri sta­tis­ti­ka – per de­šimt me­tų on­ko­lo­gi­nių li­gų pa­dau­gė­jo de­šim­te­rio­pai. Su­tei­kian­ti vil­ties sta­tis­ti­ka – dau­ge­lio vė­žio for­mų pa­gy­do­mos net 80 pro­cen­tų vi­sų at­ve­jų. Pa­grin­di­nė są­ly­ga – tu­ri­me li­gą at­ras­ti kuo anks­tes­nė­je sta­di­jo­je. Tai me­di­kų pri­mi­ni­mas: ne­bū­ki­me ir pa­tys abe­jin­gi sa­vo svei­ka­tai.

Sa­vait­ga­lį uk­mer­giš­kių lau­kia links­my­bės. Net dvi žie­mos šven­tės – prie mies­to sta­dio­no ir Del­tu­vo­je – kvie­čia šeš­ta­die­nį. Ak­ty­vus po­il­sis me­ta iš­šū­kį epi­de­mi­jai.

Šio­mis die­no­mis gaiš­ti lai­ką gam­tos ste­bė­ji­mams ar sirg­ti – per di­de­lė pra­ban­ga Sei­mą štur­muo­jan­tiems po­li­ti­kams. Jiems pa­va­sa­ris la­biau­siai aso­ci­juo­ja­si su ko­vą įvyk­sian­čiais rin­ki­mais.

Įro­dy­ti Uk­mer­gės rin­kė­jams, kad bū­tent jis yra ge­riau­sias, nau­din­giau­sias, kad jam tu­ri­me ati­duo­ti sa­vo bal­są, li­ko ma­žiau nei mė­nuo. Tai­gi, vi­so­kie ma­si­niai ren­gi­niai – po­li­ti­kui dar vie­na pro­ga pa­de­monst­ruo­ti sa­vo iš­ti­ki­my­bę liau­džiai prie ben­dro suo­di­no ga­ruo­jan­čios ko­šės ar ar­ba­tos ka­ti­lo.

Ant­ra­die­nį baž­ny­čio­se bu­vo šven­ti­na­ma duo­na. Ti­ki­ma, kad šv. Ago­tos duo­nos ga­ba­lė­lis tu­rė­tų sau­go­ti na­mus nuo gais­rų, li­gų, pa­si­im­tas į ke­lio­nę – nuo ne­ti­kė­tų ne­lai­mių.