Tai – prezidentūros dovana šalies mokykloms. Ukmergės ugdymo įstaigoms skirta 15 šio leidinio egzempliorių.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda prieš metus metiniame pranešime atkreipė dėmesį į sunkiai paaiškinamą faktą, kad per 32-ejus atkurtos nepriklausomybės metus „Aušra“ taip ir nebuvo perleista.

Ši retorinė prezidento pastaba virto realiu projektu. „Aušros“ perleidimą, minint jos pradžios 140-ąsias metines, finansavo mokslininkas, verslininkas Pranas Kiznis.

Įgyvendinti projektą ėmėsi Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Rokiškio krašto muziejuje vasaros pradžioje buvo surengtas pirmojo lietuviško mėnraščio „Aušra“ naujojo leidimo pristatymo iškilmingas renginys.

Prezidentas G. Nausėda tikisi, kad jaunoji karta su dideliu susidomėjimu paims į rankas šį leidinį ir kad tai žadins jų patriotinę dvasią ir pilietinę galią.

Leidinys sutalpintas į keturias knygas, pridėta ir aiškinamoji knyga – įvadinis tomas, kuriame atrinkti įdomiausi „Aušros“ tekstai, kuriuos galima be didelio vargo suprasti (jie pritaikyti šiuolaikiniam žmogui), ir, aišku, žodynėlis bei slapyvardžių rodyklė.

Skelbiama, kad pirmojo lietuviško mėnraščio „Aušra“ reprintinis leidimas pirmiausia suteikiamas šalies bibliotekoms, muziejams, lituanistiniams cent-rams, užsienio bendruomenėms ir mokykloms. Skelbiama, kad iš viso išleista 2 000 egzempliorių.

Gyventojams, norintiems perleistą mėnraštį „Aušra“ turėti, bus galima užsisakyti Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

1883–1886 m. „Aušros“ laikraščio komplektas – retenybė, kurį galima rasti nebent didžiausiose šalies viešosiose bibliotekose.

***

„Aušra“ (Auszra) – pirmasis tautinis lietuvių mėnraštis. Vadintas laikraščiu. Ėjo nuo 1883 m. kovo iki 1886 m. birželio Mažojoje Lietuvoje (Ragainėje ir Tilžėje).

Jos  iniciatoriai – buvę Marijampolės gimnazijos mokiniai ir Maskvos bei Sankt Peterburgo universitetų lietuviai studentai. Pirmojo numerio leidėju pasirašė Jonas Basanavičius.

***

Tiražas buvo 1 000 egzempliorių. Išėjo 40 numerių, sujungtų į 29 sąsiuvinius. Visas „Aušros“ komplektas turi 1 331 puslapį.

Iš pradžių buvo leidžiama iš paaukotų lėšų, vėliau – iš prenumeratos.

Daugiausia buvo platinama Lietuvoje ir tarp Rusijos imperijoje gyvenančių lietuvių inteligentų, tačiau pasiekdavo ir Vakarų Europos bei JAV lietuvius.

„Aušrą“ platino knygnešiai. Svarbiausias laikraščio uždavinys buvo telkti lietuvius, kelti tautinę savimonę. Daugiausia rūpinosi lietuvių kalbos ugdymu, aukštino lietuvių liaudies kultūrą, tautosaką, skelbė grožinės literatūros kūrinius, publikavo to meto rašytojų kūrybą.

Taip pat leidinys supažindino skaitytojus su gretimų kraštų ir pasauline literatūra, rašė apie kitų tautų tautinį atgimimą, kvietė sekti jų pavyzdžiu. Istoriją laikė tautinio pasididžiavimo ugdymo priemone: rašė apie baltų ir lietuvių kilmę, pilis ir karybą, lietuvių kunigaikščius.

***

„Aušra“ buvo naujo kovos su Rusijos priespauda etapo pradžia, padėjo pagrindus moderniajai lietuvių tautinei ideologijai ir kultūrai. Apie laikraštį būrėsi lietuvių inteligentai, vadinamųjų aušrininkų grupuotė. Bendradarbiavo apie 70 autorių.

Redaktoriai: J. Basanavičius (1883), J. Šliūpas (1883–84), J. Mikšas (1883–86), M. Jankus (1884–85), J. Andziulaitis-Kalnėnas (1886).

UŽ inf.