Vikšras turi savo mamą,
Mažas kiškis – juk taip pat.
Lapė myli savo sūnų,
Meška gina meškiukus!
Visos, visos, visos mamos
Myli ir brangina mus!
Gali jos paguosti,
Gali išklausyti,
Gali jos pabarti,
Diržiuku pavyti...
Myliu savo mamą,
Myliu ją labai,
Myliu visą kraštą
Ir mamas – tikrai!
Donata GAVĖNAITĖ, Užupio vidurinės mokyklos aštuntokė
Kai mamos rankos paleidžia...
Visą ilgą vaikystę
Mamos rankos laikiaus.
Ji vedė mane keliu tolyn,
Ji neprileido nelaimių artyn,
Ji saugojo, gynė ir kvietė
draugus,
Ji visad mylėjo ir lepino
mus.
Bet štai kelias baigias ir
staiga supranti,
Kad Mamos ranką jau
paleisti turi.
Pirmieji mokykloj žingsniai,
klasė, draugai
palieka vaikystę toli ir
smagiai
pasileidžia keliu,
kuris per gyvenimą ves mus
kartu.
