Bet ar taip yra iš tikrųjų? Mokslininkai ištyrė populiariausių šiandienos prietaisų ilgaamžiškumą ir nustatė, kad iš dalies tai tiesa – bet dėl to kalti esame ir patys. Nors technologiškai dabartiniai

daiktai nesunkiai galėtų tarnauti ilgiau nei jų pirmtakai, mes patys esame linkę juos dažniau keisti. Priežastis paprasta – kai mums taip dažnai pristatomi nauji modeliai, ima atrodyti, jog mūsų turimas daiktas paseno, atgyveno, nebemadingas, o gal ir nebereikalingas. Žmonės naujus daiktus perka ne tik todėl, kad jie sugenda, bet ir todėl, kad nusibosta, išeina iš mados, pagaliau nauji modeliai turi tokių funkcijų, kokių neturi senieji.

Ne mažiau svarbi ir kaina: turimų prietaisų atsarginės detalės būna brangokos, todėl žmonės dažnai atsisako juos remontuoti ir perka naujus. Standartinė situacija: išmanusis telefonas išslysta iš rankų, krenta ant grindinio, jo ekranas įskyla. Viskas ir toliau veikia, telefonas dar visai nesenas – negi jį išmesite vien dėl suskilusio ekrano? Apdaužyto naudoti taip pat nesinori. Nunešus pakeisti ekraną sužinote, kad tai jums kainuos daugiau nei įsivaizdavote, ir tada apima pagunda įsigyti naują modelį.

Toks mūsų gyvenimo būdas nėra tvarus. Kuo trumpesnis daiktų tarnavimo laikas, tuo daugiau jų išmetama į aplinką ar sąvartynus. Europos Sąjunga imasi žingsnių išvis atsisakyti sąvartynų ir kuo labiau sumažinti elektronikos atliekų kiekį, o Lietuva šiuo atžvilgiu gerokai atsilieka. „Eurobarometro“ 2017 m. apklausos duomenimis, daugiau kaip 60 proc. Lietuvos gyventojų buvo susirūpinę didėjančiu atliekų kiekiu, tačiau vos 7 proc. Lietuvos įmonių kūrė produktus taip, kad jie tarnautų kuo ilgiau ir kad juo būtų lengva pataisyti ar panaudoti iš naujo (ES vidurkis – 25 proc.).

Pernai Europos Sąjungoje įsigaliojo nauji ekologiškumo reikalavimai gaminiams, turintiems teisę naudoti išmaniosios energijos etiketę. Nors šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, dulkių siurblys ar viryklė gali atrodyti visiškai taip pat, juos gaminant naudojamos pažangesnės ir tvaresnės technologijos, padėsiančios per ateinančius dešimt metų visoje ES sutaupyti 167 teravatvalandes elektros energijos. Tokį energijos kiekį per metus sunaudoja Danija. Na, o kiekvienai šeimai tai sutaupys apie 150 eurų per metus.

Lapkričio pabaigoje Europos Parlamentas balsuos dėl siūlymo užtikrinti, kad prietaisai ir kiti buities reikmenys tarnautų ilgiau, jų remontas taptų labiau prieinamas, o jų etiketėse būtų žymimas jų ilgaamžiškumas. Tai sustiprintų naudotų gaminių rinką bei paskatintų tvaresnę daiktų gamybą, įsitikinę europarlamentarai. Jie taip pat siūlo drausti gamintojams tyčia trumpinti gaminių tarnavimo laiką. Jų manymu, daugelis skaitmeninių prietaisų turi būti nuolat atnaujinami ir dėl to neturi lėtėti jų veikimas.

Europos Parlamentas taip pat yra ne kartą paraginęs įteisinti universalųjį mobiliųjų telefonų ir kitų nešiojamųjų prietaisų kroviklį, kad nereikėtų jo keisti kaskart įsigijus naują prietaisą. Ne kiekvienas žino, kad būtent Europos Sąjungos pastangų dėka per pastaruosius keliolika metų kroviklių tipų Europoje sumažėjo nuo maždaug trisdešimties iki trijų. Vis dėlto to nepakanka, todėl europarlamentarai siūlo universalųjį kroviklį įteisinti privalomuoju reglamentu. Toks žingsnis ne tik palengvintų kiekvieno iš mūsų gyvenimą, bet ir užtikrintų švaresnę aplinką.