Moteris pasakojo, kad  kiekvieną mėnesį daugiabučio namo laiptinėse bendrijos buhalterė iškabina sąrašus su butų numeriais bei pavardėmis, kas ir kiek turi sumokėti bei kas ir kiek yra skolingas. Teko matyti, kad panašūs sąrašai kabo ir kitų daugiabučių namų laiptinėse.

 „Ar galima viešinti buto numerį, gyventojų pavardes, mokėtinas sumas ir susidariusius įsiskolinimus bendrijai skelbimų lentoje? – stebėjosi skambinusioji. – Juk į laiptinę užsuka ne tik gyventojai, kurie yra bendrijos nariai, bet ir jų svečiai, kurjeriai, kiti asmenys...“

Moters manymu, jeigu yra piktybiškai nemokančių savininkų, informaciją apie įsiskolinimus būtų galima viešinti namo bendrijos susirinkime.

O ir pats pinigų surinkimo būdas, pasak Dianos, nepatogus gyventojams. „Skelbime parašoma diena ir valanda, kada turi visi sunešti pinigus. Dažnai tai būna darbo laikas. Be to, gyventojai turi ne vien darbus, bet ir kitų įsipareigojimų, kuriuos tenka nustumti į šalį, kad prisitaikytum prie nelanksčiai dirbančių buhalterių. O juk namo bendrija, kaip juridinis asmuo, galėtų turėti banko sąskaitą, į kurią butų savininkai patogiu jiems metu pervestų mėnesio mokėtiną sumą“, – dalijosi mintimis gyventoja.

Ukmergės rajono savivaldybės duomenų apsaugos pareigūnė Kristina Karpovienė atsakė: „Skolininko duomenų negalima skelbti viešai nei skelbimų lentose, nei socialinių tinklų grupėse, nei interneto svetainėse. Toks viešas skolininko duomenų paskelbimas gali būti pripažįstamas kaip konfidencialumo principo, įtvirtinto Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, pažeidimas.

Skolą išieškanti bendrovė turi pasirūpinti, kad jos pasirinktos techninės ir organizacinės priemonės padėtų užtikrinti ne tik asmens duomenų saugumą, bet ir užkirstų kelią neteisėtai prieigai prie asmens duomenų. Pavyzdžiui, skolininko informacija neturėtų būti atskleista ar sudaryta galimybė atskleisti asmenims, kurie neturi teisės jos gauti ar matyti, pavyzdžiui, kaimynams, giminaičiams ar panašiai.“