Prezidento gim­ta­die­nio mi­nė­ji­mas pra­si­dė­jo A. Sme­to­nos tė­viš­kė­je, Užu­lė­ny­je, vie­to­je, kur sto­vė­jo jo gim­ta­sis na­mas. Čia svei­ki­ni­mo žo­dį ta­rė Sei­mo na­rys Gin­ta­ras Son­gai­la, ra­jo­no va­do­vas Al­gir­das Ko­pūs­tas, iš­kil­min­gai pa­kel­ta vė­lia­va. Ren­gi­ny­je pa­svei­kin­ti ir tra­di­ci­nio dvi­ra­čių žy­gio da­ly­viai, tą­dien at­my­nę į pre­zi­den­to tė­viš­kę net iš Uk­mer­gės.

Po to šven­tė per­si­kė­lė į Užu­gi­rio kraš­to mu­zie­jaus, ku­ria­me vei­kia ir pra­di­nė mo­kyk­la, kie­mą. To me­to spau­do­je skelb­ta, kad 1935 me­tais čia pa­sta­ty­ta pra­di­nė mo­kyk­la bu­vo pa­ti mo­der­niau­sia ir gra­žiau­sia Lie­tu­vo­je. Jau tuo­met jo­je bu­vo įreng­tas cen­tri­nis šil­dy­mas, tu­a­le­tai ir net du­šai. Sa­ko­ma, kad mo­kyk­los sta­ty­ba rū­pi­no­si pats A. Sme­to­na.

Pir­mąja po­nia tituluota Vi­li­ja Šabunkaitė-Poš­kie­nė.

Mo­kyk­los pa­sta­to, ku­ris da­bar pri­klau­so Uk­mer­gės kraš­to­ty­ros mu­zie­jui, kie­me su­reng­ta te­at­ra­li­zuo­ta A. Sme­to­nos gim­ta­die­nio puo­ta. Jos cen­tre pa­grin­di­niai per­so­na­žai – An­ta­nas Sme­to­na ir pre­zi­den­tie­nė So­fi­ja Sme­to­nie­nė.

Ju­bi­lia­tą pa­svei­ki­no gau­sus bū­rys žo­dį tar­ti pa­no­ru­sių sve­čių – įvai­rių or­ga­ni­za­ci­jų, bū­re­lių na­rių. Kal­bė­jo Lie­tu­vos ka­ta­li­kių mo­te­rų or­ga­ni­za­ci­jos, tau­ti­nin­kų, vie­tos ben­druo­me­nės at­sto­vai, kle­bo­nas ir net vieš­nia iš Bos­to­no lie­tu­vių ben­druo­me­nės.

Šventės vedėjai Vaidutė Sakolnikienė ir Vidmantas Krikštaponis.

Į su­si­rin­ku­siuo­sius krei­pė­si ir pats gim­ta­die­nio kal­ti­nin­kas.

Ki­tas per­so­na­žas – re­dak­to­rius – su­si­rin­ku­sie­siems pri­sta­tė spe­cia­liai ta pro­ga iš­leis­tą laik­raš­tį „Sme­to­niš­kos ži­nios“. Kiek­vie­nas, ne­pa­gai­lė­jęs dvie­jų li­tų, jį ga­lė­jo įsi­gy­ti. Šia­me laik­raš­ty­je, anot lei­dė­jų, vi­sa me­džia­ga au­ten­tiš­ka – pa­im­ta iš tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos laik­raš­čių ir žur­na­lų.

Sve­čiai bu­vo vai­ši­na­mi pa­tie­ka­lais, ku­riuos la­biau­siai mė­go A. Sme­to­na, – šal­ti­barš­čiais, sil­ke, gar­džiu varš­kės pa­gar­du, taip pat jau šių die­nų Tau­jė­nų kraš­to tra­di­ci­niu pa­tie­ka­lu – žir­nių ko­še.

Viešnios pasipuošė neįprastai.

La­bai sma­gus šven­tės mo­men­tas, į ku­rį ga­lė­jo pa­si­ner­ti kiek­vie­nas, – prieš­ka­rio dra­bu­žiai. Ra­gin­ta pa­si­puoš­ti pa­gal to me­to ma­das. Daug uk­mer­giš­kių ir vieš­nių iš ki­tų mies­tų taip ir pa­da­rė. Tai bu­vo pui­ki pro­ga pa­si­do­mė­ti prieš­ka­rio lai­kų dra­bu­žių kir­pi­mais, ma­din­go­mis de­ta­lė­mis.

Ka­dan­gi prieš­ka­riu bu­vo la­bai po­pu­lia­rūs įvai­rūs gro­žio kon­kur­sai, neap­si­ei­ta be jų ir šį­kart – iš­rink­ta ir ap­do­va­no­ta gra­žiau­sia Užu­gi­rio kie­mo po­nia.

No­rin­tie­ji ga­lė­jo pa­si­žval­gy­ti ir po Užu­gi­rio kraš­to mu­zie­jų. Čia eks­po­nuo­tos ke­lios pa­ro­dos. Vie­no­je – nuo­trau­kos, ku­rio­se įam­žin­tas pir­ma­sis ša­lies pre­zi­den­tas, ki­to­je – Uk­mer­gės me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jos na­rių su­rink­ti me­džiok­lės tro­fė­jai. Di­džio­ji da­lis nuo­la­ti­nių mu­zie­jaus eks­po­na­tų – šio kraš­to gy­ven­to­jų bui­ty­je nau­do­ti daik­tai.

Vie­ni iš ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rių – M. K. Čiur­lio­nio kul­tū­ros ir pa­vel­do fon­das – pa­do­va­no­jo jau­ni­mo te­at­ro ak­to­rių an­sam­blio „Be gri­mo“ kon­cer­tą.

Or­ga­ni­za­to­riai ža­da, kad ki­tą­met A. Sme­to­nos gim­ta­die­nis bus dar iš­ki­les­nis, nes vyks šiuo me­tu res­tau­ruo­ja­ma­me, už ke­lių ki­lo­met­rų nuo jo gim­ti­nės esan­čia­me An­ta­no Sme­to­nos dva­re.