Li­na SUKACKIENĖ

 

Lie­tu­mis ir dar­ga­no­mis pri­so­ti­nęs lap­kri­tis pa­si­ti­ko žie­mą. Ka­len­do­ri­nę ir tik­rą. Ji jau pa­si­ruo­šu­si sa­vo bal­tą rū­bą ir vė­ses­nius orus.

Ru­dens la­pų kri­ti­mas lyg pa­sa­ko, kad vis­kas gy­ve­ni­me kei­čia­si. At­ra­di­mai ir pra­ra­di­mai. Gy­ve­ni­mas ir mir­tis.

Ži­nia apie stai­ga iš­ėju­sį uk­mer­giš­kį, Sei­mo na­rį Ju­lių Ve­sel­ką, at­ėjo la­bai ne­ti­kė­tai. Tai bu­vo Lie­tu­vos žmo­gus – žy­mus, bet la­bai pa­pras­tas, darbš­tus ir trykš­tan­tis mei­le gy­ve­ni­mui. Jo iš­ėji­mas – di­de­lė ne­tek­tis vi­siems mums.

Ėji­mas nuo­la­ti­niu per­mai­nų ke­liu žmo­gui su­tei­kia ga­li­my­bę keis­tis, pri­im­ti re­a­ly­bę ati­tin­kan­čius spren­di­mus, gy­ven­ti pa­gal vi­suo­ti­nius gam­tos dės­nius.

Ži­no­ma, ga­li­ma ir ki­taip. Ga­li­ma ne­pai­sy­ti vi­suo­ti­nės har­mo­ni­jos dės­nių ir įro­di­nė­ti sa­vo tie­sas. Tie­siog ieš­ko­ti sa­vo ke­lio ar dau­gu­mai prieš­ta­rau­jan­čio spren­di­mo. Daž­nai to­kie žmo­nės tam­pa ap­kal­bų ir ap­ta­ri­mų ob­jek­tais, bet yra tam tik­ri ved­liai niū­ria­me gy­ve­ni­mo ru­dens fo­ne.

Yra ir ki­to­kie ved­liai. Jie sklei­džia ra­my­bę ir švie­są, su­tei­kia spar­nus tiems, ku­rie nie­kad net ne­gal­vo­jo skris­ti... Tai švie­sios as­me­ny­bės, ku­rių bu­vi­mas – Die­vo do­va­na. Jie nie­ka­da nie­kuo neiš­si­ski­ria, yra nuo­lat ap­sup­ti žmo­nių ir sa­vo šir­dies ši­lu­ma tirp­do ap­lin­ki­nių tar­pu­sa­vio san­ty­kių dar­ga­nas...

Vals­ty­bės gy­ve­ni­mas šian­dien, kaip ir gam­tos, – ga­na dar­ga­no­tas.

Kaip nie­ka­da ga­lin­gai Sei­mo dau­gu­mai sun­kiai ri­kiuo­ja­si mi­nist­rų ka­bi­ne­tas. La­bai skaus­min­gas kan­di­da­tų at­ran­kos pro­ce­sas vie­niems iš val­dan­čių­jų.

Įdo­mi pra­lai­mė­ju­sių rin­ki­mus „li­cų“ po­zi­ci­ja re­a­ly­bės fo­ne. Tei­sin­gai spren­džia va­das, lin­kęs at­si­sta­ty­din­ti. Jam ir jo ko­man­dai  tie­siog ne­pa­vy­ko įti­kin­ti rin­kė­jų sa­vo tie­so­mis.

Kaip elg­sis par­tie­čiai? Jung­sis prie ki­tų par­ti­jų ar veiks sa­va­ran­kiš­kai? Veik­lių, darbš­čių žmo­nių rei­kia vals­ty­bei. Rei­kia ir po­li­ti­nei jos sis­te­mai.

Dar­ga­no­tas ir ra­jo­no gy­ve­ni­mas. Daug ne­ži­no­mų­jų ši­lu­mos, skai­tik­lių ir ki­ta­me ūky­je. O vi­sur už kiek­vie­no po­pie­riu­ko yra kon­kre­tus žmo­gus. Sa­vo mąs­ty­mu ir gy­ve­ni­mu su­riš­tas su ap­lin­ka, val­džios spren­di­mais ir kon­kre­čio­mis są­skai­to­mis. Jas rei­kia ap­mo­kė­ti. Tie­sio­giai ir ne­tie­sio­giai...

At­ėju­si žie­ma ste­bins sa­vo bal­tu rū­bu, šal­tu­ku ir ar­tė­jan­čio­mis šven­tė­mis. Jos vi­siš­kai ne­pa­val­džios mū­sų no­rams, bet la­bai pri­klau­so nuo ga­li­my­bių.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Aistra

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų