Uk­mer­gės po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos vy­res­ny­sis po­sti­nis A. Go­lo­va­ten­ko po­li­ci­jos šu­nis dre­suo­ja aš­tuo­ne­rius me­tus. Aras – ket­vir­ta­sis jo dre­suo­ja­mas pa­rei­gū­nų pa­gal­bi­nin­kas. Tik­ra­sis vilk­šu­nio var­das, už­ra­šy­tas jo do­ku­men­tuo­se, – Gro­gas, ta­čiau, pa­sak ki­no­lo­go, kiek­vie­nas šei­mi­nin­kas sa­vo šu­nį ga­li pa­va­din­ti sau mie­les­niu var­du. Po­li­ci­nin­kams prie šir­dies bu­vo trum­pes­nis, grei­čiau iš­ta­ria­mas var­das.

Šiuo me­tu Aras gy­ve­na A. Go­lo­va­ten­ko na­muo­se, o į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą kar­tu su ki­no­lo­gu kas ry­tą va­žiuo­ja kaip į dar­bą. Lau­ke esan­čia­me ap­tva­re jau­nam šu­niui žie­mą bū­tų ne py­ra­gai. Be to, ki­no­lo­gas ma­no, kad šuo tu­ri kuo dau­giau ben­drau­ti su sa­vo dre­suo­to­ju.

Anot pa­šne­ko­vo, Arui ne­sve­ti­mos vi­sos to­kio am­žiaus šu­niu­kui bū­din­gos sa­vy­bės. Jis pa­si­žy­mi pa­aug­liš­ku jud­ru­mu ir smal­su­mu. Ki­no­lo­go na­muo­se ap­si­gy­ve­nus au­gin­ti­niui, na­miš­kiams te­ko pri­si­tai­ky­ti prie ma­žo­jo ke­tur­ko­jo dik­tuo­ja­mų są­ly­gų. Ant pa­lan­gių au­gan­čios gė­lės, ko­ri­do­riu­je pa­lik­ti ba­tai ke­lia di­de­lį Aro su­si­do­mė­ji­mą. „Va­zo­ną jau ne vie­ną nu­ver­tęs yra. Di­des­nių nuos­to­lių ne­pa­ty­rė­me tik to­dėl, kad ba­tus nuo jo la­bai sle­pia­me“, – sa­ko Ar­ka­di­jus.

Vi­sa lai­mė, kad vir­tu­vė­je ne­va­gi­liau­ja, šei­mos na­rių be pie­tų ne­pa­lie­ka. Iš sa­vo var­di­nio du­be­nė­lio, ku­ris Arui bu­vo „įteik­tas“ Po­li­ci­jos die­nos pro­ga, su ape­ti­tu šlamš­čia ne tik sau­suo­lius, bet ir šu­nims skir­tus kon­ser­vus. Per me­tus po­li­ci­nin­kų pa­gal­bi­nin­kas su­ėda be­veik 150 ki­log­ra­mų šu­nų mais­to bei 200 ki­log­ra­mų sub­pro­duk­tų. Tar­ny­bi­nio šuns die­nos „pie­tūs“ kai­nuo­ja apie tris li­tus. Ta­čiau ypač Aras lau­kia mais­to li­ku­čių nuo sa­vo dre­suo­to­jo sta­lo, ku­rie jo­kia pi­ni­gi­ne iš­raiš­ka ne­ver­ti­na­mi.

Ki­no­lo­gas Arą mo­ko ben­dro pa­klus­nu­mo. Tai pa­grin­das, ku­rį kiek­vie­nas, ne tik tar­ny­bi­nis, šuo tu­ri įsi­sa­vin­ti prieš pra­dė­da­mas mo­ky­tis su­dė­tin­ges­nių da­ly­kų. Vė­liau pa­mo­kos sun­kės – Aras mo­ky­sis sek­ti nu­si­kal­tė­lio pė­do­mis, jo ieš­ko­ti, su­lai­ky­ti, sau­go­ti, kad ne­pa­bėg­tų, kol at­sku­bės po­li­ci­nin­kai.

Ne­re­tai prie šių pa­grin­di­nių tar­ny­bi­nių „pa­rei­gų“ dar pri­si­de­da ir pa­pil­do­ma spe­cia­li­za­ci­ja – ne­gy­vų žmo­nių, sprog­me­nų, nar­ko­ti­kų pa­ieš­ka.

Uk­mer­giš­kis glau­džius ry­šius pa­lai­ko su Lie­tu­vos po­li­ci­jos ki­no­lo­gi­jos cen­tro spe­cia­lis­tais. Kar­tu su dre­suo­ja­mu šu­ni­mi mo­ko­si at­lik­ti jų pa­tei­kia­mas už­duo­tis, o re­zul­ta­tai pa­tik­ri­na­mi ates­ta­ci­jos me­tu. Pa­sak Ar­ka­di­jaus, jei ne­iš­pil­dy­si ates­ta­ci­jos už­duo­čių, ke­tur­ko­jį „pa­rei­gū­ną“ ga­li ir nu­ra­šy­ti.

Vos ke­lių mė­ne­sių Arą iš Lie­tu­vos po­li­ci­jos ki­no­lo­gi­jos cen­tro Uk­mer­gės pa­rei­gū­nai įsi­gi­jo rug­sė­jo mė­ne­sį. Nau­jo šuns po­li­ci­nin­kams pri­rei­kė, kai ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo me­tu bu­vo nu­šau­tas vie­nin­te­lis ko­mi­sa­ria­tui pri­klau­san­tis šuo – 7 me­tų vo­kie­čių avi­ga­nė Nai­da.