Žie­mos me­tu mie­ga gam­ta, prie lė­tes­nio re­ži­mo per­ei­na žmo­gaus or­ga­niz­mas. Šal­tuo­ju lai­ku su­ma­žė­ja už ge­rą nuo­tai­ką at­sa­kin­gų hor­mo­nų, o tam­sa ska­ti­na ga­min­tis tuos, ku­rie ke­lia mie­guis­tu­mą.

Net­gi tei­gia­ma, jog pa­va­sa­rį ir va­sa­rą gi­mu­siems pa­aug­liams žie­mos dep­re­si­ja pa­si­reiš­kia stip­riau nei pa­sau­lį iš­vy­du­sie­siems ru­de­nį ar žie­mą. 

Kad iš­veng­tu­me se­zo­ni­nių svei­ka­tos su­tri­ki­mų, spe­cia­lis­tai siū­lo dau­giau bū­ti gam­to­je, sė­dė­ti ar­čiau lan­go. Švie­sos lin­kė­ti ypač tin­ka šį penk­ta­die­nį, ku­ris ka­len­do­riu­je taip ir pa­va­din­tas – Švie­sos die­na. Kad ir 13-oji, kad ir penk­ta­die­nis, bet – Švie­sos... Šiuo me­tu lie­tu­viai pra­dė­da­vo švęs­ti žie­mos sau­lėg­rį­žą ir lauk­da­vo par­ke­liau­jan­čios sau­lės.

Sku­bo­ta ka­lė­di­nė puo­šy­ba nie­ko ne­be­ste­bi­na. O štai ki­ti Ka­lė­das ir švęs­ti pra­dė­jo. Vie­no­se Uk­mer­gės ka­vi­nė­se įmo­nių, or­ga­ni­za­ci­jų už­sa­ky­mai dar pri­imi­nė­ja­mi, ki­tų šei­mi­nin­kams ir dar­buo­to­jams – tik­ras dar­by­me­tis. Ten­ka ir pa­gal­bi­nin­kų sam­dy­tis. Kad ir „Pi­lia­kal­nio“ ka­vi­nė­je, ku­rio­je jau šį ket­vir­ta­die­nį rink­ta­si į ka­lė­di­nį va­ka­rė­lį.

Pa­ste­bi­ma, jog bur­tis į to­kius po­bū­vius šie­met pa­gei­dau­ja­ma ge­ro­kai anks­čiau. Ši­taip nu­spren­dė įmo­nės, ku­rios prieš­nau­ja­me­ti­nę sa­vai­tę ap­skri­tai ne­dirbs. Ka­dan­gi ta sa­vai­tė be­veik vi­sa šven­ti­nė, už ke­lias jos die­nas bus ati­dir­ba­ma šeš­ta­die­niais. To­dėl Ka­lė­das no­rė­ta pa­si­anks­tin­ti.

Ka­vi­nė­je ar „Vil­kmer­gės“ res­to­ra­ne, ku­ria­me net ruo­šia­mas spe­cia­lus Nau­jų­jų va­ka­ras, su­tik­ti šven­tes ren­gia­si ir įstai­gų ko­lek­ty­vai, ir pa­vie­niai uk­mer­giš­kiai. Da­ly­sis lin­kė­ji­mais, dė­kos ko­le­goms, šei­moms už per me­tus ly­dė­ju­sius džiaugs­mus, sėk­mes, gra­žias aki­mir­kas...

Pa­dė­kos svar­bą iš­ski­ria psi­cho­lo­gai. Net­gi kal­ba apie to­kį da­ly­ką kaip dė­kin­gu­mo te­ra­pi­ja. Tai, anot jų, – kai ne­gal­vo­ji, kad vis­kas blo­gai, ne­ieš­kai prie­žas­čių, bet esi dė­kin­gas gy­ve­ni­mui už tai, ką gau­ni kiek­vie­ną die­ną, kad ga­li su­lauk­ti Ka­lė­dų ar­ba va­sa­ros... To­kia te­ra­pi­ja, sa­ko­ma, ir­gi pa­de­da leng­viau iš­kęs­ti žie­mos liū­de­sį.