Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Ši sa­vai­tė – ba­lan­džio ir ge­gu­žės san­kir­ta. Tai nuo­sta­biau­sias at­gi­mi­mu al­suo­jan­tis me­tų lai­kas, api­pi­lan­tis me­džius bal­tais, ro­ži­niais, gels­vais žie­dais ir svai­gi­nan­čiais jų aro­ma­tais. Bet kar­tu tai ir me­tas, taip stai­ga nu­bars­tan­tis žied­la­pius ir skau­džiai pri­me­nan­tis gro­žio tra­pu­mą.

 

Gal ne­at­si­tik­ti­nai šio­je gam­tos vir­smo sa­vai­tė­je tiek daug at­min­ti­nų da­tų. Vie­na jų – ge­gu­žės 1-oji – itin svar­bi. Ir ne tik to­dėl, kad tą­dien mi­ni­ma Tarp­tau­ti­nė dar­bi­nin­kų die­na, o to­dėl, kad ji mū­sų ša­ly­je – lais­va­die­nis. Rieš­ku­čio­mis grieb­da­mi pa­va­sa­rio sau­lę šią die­ną lei­džia­me gam­to­je. Kas so­de, kas pau­py­je ar miš­ke.

So­viet­me­čiu ge­gu­žės 1-ąją žy­giuo­da­vo iš­kil­min­gos ei­se­nos, ge­riau­si dar­buo­to­jai bu­vo pa­ger­bia­mi ve­žant jų por­tre­tus. Da­bar šven­tės me­tu sie­kia­ma at­kreip­ti dė­me­sį į dar­bi­nin­kų tei­ses, pa­si­rū­pin­ti jų sau­ga ir svei­ka­ta.

Ge­gu­žės 1-ąją Lie­tu­va mi­ni įsto­ji­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą 10 me­tų su­kak­tį. Pir­ma­sis ES še­še­tu­kas bu­vo su­kur­tas 1951 m. Jo na­rė­mis ta­po Bel­gi­ja, Ita­li­ja, Liuk­sem­bur­gas, Ny­der­lan­dai, Pran­cū­zi­ja, Vo­kie­ti­ja.

Ant­ra­die­nį, ba­lan­džio 29-ąją, nu­trep­sė­jo Tarp­tau­ti­nė šo­kio die­na. Ji su­ta­pa­tin­ta su 19 a. pran­cū­zų ba­let­meis­te­rio cho­re­og­ra­fi­nio me­no re­for­ma­to­riaus Ža­no Žor­žo No­ve­rio gim­ta­die­niu.

Tre­čia­die­nį, ba­lan­džio 30-ąją, mi­nė­ta se­no­vės ger­ma­nų pa­va­sa­rio šven­tė – Val­pur­gi­jos nak­tis. Iki šiol ji ypač triukš­min­gai šven­čia­ma Vo­kie­ti­jo­je. Ti­kė­ta, kad šią nak­tį ra­ga­nos iš­te­ka už vel­nių. Sa­vo pro­fe­si­nę šven­tę tą pa­čią die­ną žy­mi ve­te­ri­na­rai – mi­ni­ma Tarp­tau­ti­nė ve­te­ri­na­ri­jos die­na.

Ge­gu­žės 3-io­ji – Sau­lės die­na. Pro­fe­sio­na­lai ir en­tu­zias­tai tą­dien or­ga­ni­zuo­ja įvai­rius ren­gi­nius, ku­riuo­se de­monst­ruo­ja­mos sau­lės ener­gi­jos ga­li­my­bės. Ren­gia­mos sau­le va­ro­mų au­to­mo­bi­lių var­žy­bos, se­mi­na­rai, pa­ro­dos.

Tą pa­čią die­ną mi­ni­ma Pa­sau­li­nė spau­dos lais­vės die­na. Tą­dien 1991 me­tais Af­ri­kos žur­na­lis­tai pa­si­ra­šė de­kla­ra­ci­ją, ska­ti­nan­čią vals­ty­bes už­tik­rin­ti spau­dos lais­vę ir de­mok­ra­ti­ją, su­teik­ti lais­vę vie­šai iš­sa­ky­ti nuo­mo­nę ir tu­rė­ti pri­ėji­mą prie ne­pri­klau­so­mų in­for­ma­ci­jos šal­ti­nių.

Pir­mas ge­gu­žės sek­ma­die­nis, šie­met tai – ge­gu­žės 4-oji, – Mo­ti­nos die­na. Šią die­ną mo­ti­nas svei­ki­na vai­kai ir vy­rai. Mo­ti­nos die­na ne šiaip sau šven­čia­ma pa­va­sa­rį. Mo­ti­na ta­pa­ti­na­ma su že­me. Kaip ji iš­au­gi­na vai­kus, taip že­mė iš­au­gi­na der­lių.

Sek­ma­die­nį pro­fe­si­nę šven­tę – Šv. Flo­ri­jo­no die­ną – mi­ni ug­nia­ge­siai. Flo­ri­jo­nas bu­vo Ro­mos im­pe­ri­jos ka­riuo­me­nės raš­ti­nin­kas. Su­ži­no­jęs, kad iš jo mies­te­lio ke­ti­na­ma į ver­gi­ją pa­im­ti daug vai­kų, apie tai pra­ne­šė jų tė­vams. Dėl to bu­vo pa­smerk­tas mir­ti. Vė­liau ša­lia jo ka­po įkur­ta vai­kų prie­glau­da, o pats Flo­ri­jo­nas pa­skelb­tas šven­tuo­ju, gel­bė­to­ju nuo sti­chi­nių ne­lai­mių ir gais­rų.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Daugiau šioje kategorijoje:

Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų