Va­sa­ros ir ru­dens san­dū­rą pro­tė­viai pa­žy­mė­da­vo, švęs­da­mi Žo­li­nę. Tai – der­liaus bran­dos šven­tė. Nuo se­nų lai­kų gy­vuo­ja pa­pro­tys baž­ny­čio­se tą­dien šven­tin­ti lau­kų žo­le­les, ki­tus au­ga­lus, ku­rie, ti­kė­ta, įgy­ja ne­pa­pras­tų ga­lių, sau­go na­mus.

Ne vi­sos se­nų­jų šven­čių tra­di­ci­jos šian­dien pri­si­me­na­mos. Kad ir Žo­li­nės pa­pro­tys vi­sai šei­mai su­sės­ti prie sta­lo, ant ku­rio, kaip ir per Kū­čias, – dvy­li­ka pa­tie­ka­lų, ku­riuos vi­sus rei­kia iš­ra­gau­ti... Ta­čiau ir da­bar šia pro­ga ben­druo­me­nė­se skam­ba dai­nos, dė­ko­ja­ma že­mei. Taip pat plūs­ta­ma į baž­ny­ti­nes iš­kil­mes, nes rug­pjū­čio 15-oji – ir Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos ėmi­mo į dan­gų šven­tė.

Rug­pjū­čio 16-oji ži­no­ma kaip Pjū­ties pa­baig­tu­vių die­na. Tai bu­vu­si ir nau­jos sė­jos pra­džia, kai sė­da­vo žiem­ken­čius. Pa­sa­ko­ja­ma, kad po šios die­nos į tro­bas vėl su­grįž­da­vu­si dirb­ti­nė švie­sa – ba­la­na, vė­liau – ži­ba­li­nu­kė... Mat va­sa­rą žmo­nės kel­da­vo­si sau­lei pa­te­kė­jus ir ei­da­vo mie­go­ti, jai nu­si­lei­dus.

Tą die­ną taip pat mi­ni­mos Ro­ko var­du­vės. Šven­tas Ro­kas lai­ky­tas li­go­nių glo­bė­ju, pa­gal­bos į jį kreip­da­vo­si ser­gan­tie­ji už­kre­čia­mo­sio­mis li­go­mis.

Baž­ny­čios – ne tik me­di­kų – šian­dien šau­kia­ma­si dėl mir­tį sė­jan­čio Ebo­los vi­ru­so, ku­rio au­kų dėl epi­de­mi­jos Va­ka­rų Af­ri­ko­je dau­gė­ja va­lan­do­mis. Že­my­ną už­klu­pęs pra­keiks­mas ke­lia grės­mę vi­so pa­sau­lio gy­ven­to­jams. Ša­lys griež­ti­na­si ke­lio­nių re­ko­men­da­ci­jas, įspė­ja­ma var­žy­ti iš­vy­kas, at­kreip­ti dė­me­sį į per­spė­ji­mų rim­tu­mą ra­gi­na hu­ma­ni­ta­ri­nė or­ga­ni­za­ci­ja „Ca­ri­tas“. Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja pa­skel­bė epi­de­mi­ją tarp­tau­ti­ne eks­tre­ma­lia vi­suo­me­nės svei­ka­tai si­tu­a­ci­ja.

Dau­gy­bės au­kų įvai­rio­se pa­sau­lio ša­ly­se pa­rei­ka­la­vo ir ne­įpras­ti šios va­sa­ros karš­čiai. Ta­ry­tum bū­tų ma­ža tau­ti­nių, po­li­ti­nių ne­gan­dų, dėl ku­rių žūs­ta ne­kal­ti žmo­nės, tūks­tan­čiai vai­kų...

Karš­čiai vei­kia vi­sus gy­vus pa­da­rus. Pa­ste­bi­ma, kad ypač pik­ti ir įky­rūs šią va­sa­rą ge­lian­tys vabz­džiai. Puo­la ne vien gam­to­je: zu­ja na­muo­se, dar­bo ka­bi­ne­tuo­se, tai­ko­si į mais­tą. Šmaikš­tau­ja­ma, kad ir jiems gal­vą vi­sai su­su­ko mė­nu­lis, ku­ris šią sa­vai­tę bu­vo ne­įpras­tas: esą to­kia su­per­pil­na­tis, dar la­biau jau­di­nan­ti vi­sus pik­tuo­lius ir niurgz­lius, bū­na itin re­tai...