Zi­ta BATAITIENĖ

Per­li­po­me į ki­tą pu­siau­žie­mio kal­ne­lio pu­sę. Iš il­go mie­go at­bu­dęs bar­su­kas pri­mi­nė, jog rei­kia pa­si­tik­rin­ti šal­ta­jam pe­ri­odui su­kaup­tus iš­tek­lius. Ar ne­pri­trūks šie­no, mal­kų, mais­to at­sar­gų? Lai­kas pa­pur­ty­ti obe­lis, kad jos bū­tų vai­sin­ges­nės, pa­stuk­sen­ti į avi­lius, kad bi­tu­tės pa­bus­tų...

Sau­sio die­nos il­gė­ja, pil­nos įvy­kių, su­kak­čių, plau­kia kas­die­ny­bės ban­go­mis ar do­va­no­ja ne­ti­kė­tu­mus...

 

Pa­mi­nė­jo­me Tarp­tau­ti­nę mui­ti­nin­kų die­ną. Mui­ti­nės at­si­ra­do kar­tu su vals­ty­bė­mis. Vi­du­ram­žiais tai bu­vo po­pu­lia­riau­sia smul­kių ba­jo­rų pro­fe­si­ja, su­si­ju­si su pre­kių ap­mo­kes­ti­ni­mu. Kuo anuo­met skir­da­vo­si mui­ti­nin­kas nuo plė­ši­ko? Plė­ši­kau­to­jo nu­sa­vin­ta ke­liau­to­jo tur­to da­lis pa­tek­da­vo į jo krep­šį, o mui­ti­nin­ko – į vie­ti­nio val­do­vo iž­dą...

Lie­tu­vo­je at­kū­rus Ne­pri­klau­so­my­bę, at­si­kū­rė ir mui­ti­nės. Mui­ti­nin­kams ten­ka tik­rin­ti ne tik pre­kes, bet ir įve­ža­mas drau­džia­mas me­džia­gas. Šiais me­tais ap­do­va­no­ti ge­riau­si mui­ti­nės šu­nys, ku­rių pa­grin­di­nė pa­rei­ga – ieš­ko­ti nar­ko­ti­kų...

Šią sa­vai­tę pri­si­me­na­me kraš­tie­čius, ku­rių gra­žias su­kak­tis mi­ni­me.

Sau­sio 27-ąją aš­tuo­nias­de­šim­ties me­tų ju­bi­lie­jų šven­čia Re­čio­nių kai­me gi­mu­si Bro­nis­la­va Ker­be­ly­tė.

Dar vai­kys­tė­je gro­žė­jo­mės jos su­rink­to­mis ir ne­gir­dė­to­mis, ne­re­gė­to­mis pa­sa­ko­mis. Pro­fe­so­rė už­ra­ši­nė­jo lie­tu­viš­kas sak­mes, pa­da­vi­mus, ora­ci­jas, pa­sa­kė­čias, anek­do­tus. Gar­bi mū­sų kraš­tie­tė bai­gė Mask­vos M. Lo­mo­no­so­vo uni­ver­si­te­to fi­lo­lo­gi­jos fa­kul­te­tą, ta­po fi­lo­lo­gi­jos moks­lų dak­ta­re. B. Ker­be­ly­tei te­ko dirb­ti Lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros ins­ti­tu­te, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te. Tau­to­sa­ki­nin­kė, ha­bi­li­tuo­ta hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­rė iš­lei­do 20 kny­gų, pa­ra­šė apie 150 moks­li­nių straips­nių.

„Kai pa­ma­čiau pa­sau­lį – il­gė­jau­si Pa­ge­la­žių“, – taip apie sa­vo gim­ti­nę ra­šė Pau­lius Ga­lau­nė, ku­rio 125 me­tų gi­mi­mo ju­bi­lie­jų sau­sio 25-ąją pri­si­mi­nė Vep­rių kraš­to žmo­nės.

Šis gar­bus kraš­tie­tis ren­gė tau­to­dai­lės pa­ro­das Ita­li­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Šve­di­jo­je, Nor­ve­gi­jo­je, da­ly­va­vo pa­sau­li­nė­se me­no pa­ro­do­se. P. Ga­lau­nė yra ga­vęs Pran­cū­zi­jos Gar­bės le­gio­no, Šve­di­jos, Bel­gi­jos ka­ra­lių or­di­nus. Jis iš­po­pu­lia­ri­no Lie­tu­vos me­ną vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Pau­liaus Ga­lau­nės gy­ve­na­mo­jo na­mo vie­tą da­bar žy­mi ąžuo­li­nis sto­gas­tul­pis su Rū­pin­to­jė­liu, ku­rį iš­dro­žė gar­sus Uk­mer­gės tau­to­dai­li­nin­kas Ri­man­tas Zin­ke­vi­čius. Ta­čiau už­marš­ties dul­kės vis la­biau kau­pia­si ant Uk­mer­gės kraš­to as­me­ny­bių, ku­rių var­dus ži­no­jo vi­sas pa­sau­lis...

Bry­dė pus­ny­je, ir šerkš­no­ta ša­ka prie lan­go. Jau bel­džia­si va­sa­ris...

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Daugiau šioje kategorijoje:

Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų