Gedimino Nemunaičio nuotr.

La­bai pa­tin­ka, kai te­le­vi­zi­ja ro­do gra­žų na­mą ir su­tvar­ky­tą ap­lin­ką, kai pa­gar­biai ta­ria ma­no mies­to var­dą.

Iki šiol mus ži­no­jo kaip pre­zi­den­to An­ta­no Sme­to­nos dva­ro kraš­tą. O da­bar šis kraš­tas – re­a­lus bran­džios po­li­ti­kės gy­ve­ni­mas ir jos pė­dos, įmin­tos mies­to gat­vė­se.

Mes kiek­vie­nas sa­vaip pa­žįs­ta­me ir ži­no­me šią po­li­ti­kę. Svar­bu, kad ji pri­ėmė šį gy­ve­ni­mo iš­šū­kį ir ren­gia­si rim­tam dar­bui.

Ar jos iš­šū­kį pa­si­ruo­šęs pri­im­ti mū­sų kraš­tas?

Pra­si­de­dan­tis šil­dy­mo se­zo­nas – da­bar pa­ti ak­tu­a­liau­sia te­ma. Na­muo­se bus šil­ta. Pi­giai ar bran­giai – ki­tas klau­si­mas.

So­cia­li­nė erd­vė ir ap­lin­kos po­li­ti­ka ža­da tra­di­ci­nius ru­dens ir žie­mos mė­ne­sius: ma­žai švie­sos, dar­ga­na ir nuo­lat tos pa­čios gy­ve­ni­miš­kos pro­ble­mos. Spęs­ti jas sun­ku, nes nuo­lat trūks­ta pi­ni­gų. Ir dau­ge­lio na­muo­se, ir ra­jo­no biu­dže­te.

Bet juk to­kia re­a­li ga­li­my­bė pa­kil­ti ma­no mies­tui yra kaip tik šiuo me­tu, kuo­met jam pa­dė­ti pa­si­ruo­šę du LR Sei­mo na­riai ir pa­ti pir­mi­nin­kė?

Pa­gal­vo­kim, ko mes ga­lim pa­pra­šy­ti šių gar­bių ir la­bai daug ga­lin­čių po­nų?

Pir­miau­sia, aiš­ku, pa­sva­jo­kim apie pa­trauk­lius in­ves­ti­ci­nius pro­jek­tus. Apie tai, kad mies­te ar ra­jo­ne at­si­ras­tų ga­myk­la ar įmo­nė, kur dirb­tų jau­ni mies­te­lė­nai. Kad at­vyk­tų į sve­čius tur­tin­gi, mąs­tan­tys eu­ro­pie­čiai, su­si­ža­vė­tų mū­sų mies­tu – kryž­ke­le ir nu­tar­tų in­ves­tuo­ti.

Ir jie ne­ap­si­rik­tų, nes mes, uk­mer­giš­kiai, darbš­tūs žmo­nės. Ne­svar­bu, kad kar­tais pa­si­ba­ram ar su­si­pyks­tam, da­bar juk gy­ve­na­me ki­to­kį sta­tu­są tu­rin­čia­me mies­te.

Da­bar žur­na­lis­tai do­mi­si Po­nios pir­mi­nin­kės ast­ro­lo­gi­ja, dė­lio­ja įvai­rius jos pir­mų­jų žings­nių va­rian­tus.

Ta­čiau kad ir ko­kie bus jos spren­di­mai vals­ty­bei, svar­biau­sia, kad jie bū­tų pri­im­ti tiks­liai pa­skai­čia­vus, tie­siai įvar­din­ti.

Ma­nau, kad vyk­da­ma šar­vuo­tu au­to­mo­bi­liu na­mo, į Uk­mer­gę, ji kar­tais pa­gal­vos ir apie sa­vo mies­to ge­ro­vę, apie ei­li­nius mies­to žmo­nes, da­bar gy­ve­nan­čius Sei­mo pir­mi­nin­kės mies­te.

Autorė: Li­na SUKACKIENĖ

{jcomments off}