Prastovų subsidijos dydis ir mokėjimo trukmė
Tęsiantis karantinui, darbdaviai darbuotojams gali skelbti prastovas, jeigu negali suteikti darbo. Prastovos metu iš darbuotojų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų ir jiems mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, tačiau tik tuo atveju, jei darbo sutartimi sulygta visa darbo laiko norma. Tai reiškia, kad prastovose esantis darbuotojas „į rankas“ gaus ne mažiau kaip 467 eurus.
Šiemet darbdaviams už prastovose esančius darbuotojus bus kompensuojamas visas (100 proc.) prastovų metu darbuotojui priskaičiuotas ir išmokamas darbo užmokestis. Maksimalus kompensuojamas dydis sieks 1,5 minimalios mėnesinės algos, t. y. 963 eurus „popieriuje“.
Bet kuriuo atveju, kompensuojama suma negalės būti didesnė nei mokėtas darbo užmokestis iki antro karantino paskelbimo (2020 m. lapkričio 7 d.).
Jeigu darbuotojui prastova paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis proporcingai mažinamas, subsidija darbdaviui mokama už darbuotojui paskelbtos prastovos laikotarpį.
Subsidijos, skirtos darbdaviams kompensuoti darbo užmokestį prastovose esantiems darbuotojams, bus mokamos visą karantino laikotarpį ir dar vieną mėnesį po to, kai baigsis karantinas.
Prastovose esantiems darbuotojams per šį laikotarpį kaupiasi kasmetinės atostogos.
2020 metais net ir visiškai veiklą sustabdžiusios įmonės turėjo mokėti 10 proc. darbo užmokesčio per prastovas, dėl ko dalis jų buvo priverstos rinktis darbuotojų atleidimą. Tikimasi, kad 100 % kompensavimas darbdavius labiau paskatins išlaikyti darbo vietas.
Darbdavio įsipareigojimai
Skelbdamas prastovą darbuotojui darbdavys apie tai turės informuoti Valstybinę darbo inspekciją. Toks reikalavimas taikomas, kad nesusiklostytų situacija, jog darbuotojui paskelbiama prastova, gaunama valstybės parama jo darbo užmokesčiui, bet iš jo reikalaujama atvykti į darbą. Jei paaiškėtų tokia situacija, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą darbdavys turėtų grąžinti per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Darbdavys taip pat praranda teisę dalyvauti 12 mėn. remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo ar pritaikymo subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse.
Subsidijos įdarbinus remiamus bedarbius
Darbdaviai taip pat galės pasinaudoti užimtumo rėmimo priemonėmis ir gauti subsidijas darbo užmokesčiui, jeigu įdarbins labiausiai pažeidžiamus gyventojus ir padės jiems vėl sugrįžti į darbo rinką. Subsidijos gali būti mokamos darbdaviams, kurie įdarbina Užimtumo tarnybos siunčiamus papildomai remiamus registruotus bedarbius: pavyzdžiui, negalią turinčius, vyresnio amžiaus ar jaunus asmenis, ilgalaikius, nekvalifikuotus bedarbius ir kt.
„Sodros“ įmokų atidėjimas
Įmonės karantino laikotarpiu galės atidėti įmokas „Sodrai“ be palūkanų ir delspinigių. Šias įmokas atidėti galės tos įmonės, kurių ūkinė veikla Vyriausybės sprendimu apribojama, įmonė taip pat turi būti įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų sąrašą.
COVID-19 poveikį patyręs verslas įmokų galės nemokėti už karantino laikotarpį, o padengti susidariusią skolą be palūkanų bus galima per ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį.
Parama dirbantiems savarankiškai
Savarankiškai dirbantys asmenys ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu ir toliau gaus 260 eurų dydžio išmoką, jeigu atitiks šias sąlygas:
- Savarankiška veikla registruota bent 3 mėnesius per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimo dienos.
- Dėl ūkinės veiklos ribojimų asmuo įtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą.
- Gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 642 eurų „popieriuje“.
- Jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas.
Karantinui pasibaigus, išmoka dirbantiems savarankiškai dar bus mokama vieną mėnesį, o vėliau jos mokėjimas nutraukiamas.
UŽ inf.
