„Misijos Sibiras“ projektų vadovė Aistė Eidukaitytė pasakojo, kad talkoje dalyvavo šių ir ankstesnių metų misijų dalyviai – iš viso apie 15 žmonių.

Vietą prasmingam darbui siūlė projekto „Misija Sibiras“ patarėjų tarybos pirmininkas, taip pat ir Ukmergės garbės pilietis Vygaudas Ušackas.

Jis su žmona šios misijos dalyvius kiekvieną vasarą pasikviečia paviešėti savo sodyboje Utenos rajone.

Misijos dalyviai yra nutarę  prieš vykdami pramogauti atlikti kilnų darbą.

Dvejus praėjusius metus tvarkė gaisro nuniokotus šeimynos namus Utenos rajone Užpaliuose. O šiemet – Lietuvos partizanų atminimui skirtą parką.

Per kelias valandas talkininkai apgrėbstė takelius, ravėjo aplinką šalia kryžių, rinko šiukšles. A. Eidukaitytė pasakojo, kad per tą laiką pastebėjo nemažai čia vaikštinėjančių žmonių, tad mano, kad savo prisilietimu ir darbu paskatins dar daugiau žmonių domėtis šia vieta.

Sakė, kartu ir patys daug nauja sužinojo apie Didžiosios kovos apygardą, parko įkūrėją A. Svarinską ir parke stovinčius paminklus bei kryžius. Apie tai pasakojo vienas kartu dalyvavęs nuo netolimo Kavarsko kilęs kolega.

Pašnekovė sakė, kad ukmergiškiai kasmet aktyviai dalyvauja „Misijos Sibiras“ atrankose. Praėjusiais metais ekspedicijoje Kazachstane tarp 24 dalyvių buvo ir ukmergiškis, buvęs Želvos gimnazijos moksleivis, dabar – Vilniaus universiteto studentas Kristijonas Povylius.

Projektas „Misija Sibiras“ vykdomas nuo 2006 metų. Per šį laikotarpį lietuvių tremties ir įkalinimo vietas Sibire – Rusijoje, Kazachstane ir Tadžikistane – aplankiusios jaunimo ekspedicijos sutvarkė daugiau kaip pusantro šimto kapinių.

Vidiškių seniūnas Virginijus Štaras pasakojo, kad jų seniūnija Kadrėnų kaime esantį parką prižiūri drauge su miškininkais.

Parkas įkurtas valstybinės reikšmės miško zonoje, tad Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio darbuotojai pasirūpina, kad būtų nupjauta žolė didžiosiose erdvėse, o pakraščius žoliapjovėmis apdailina seniūnijos darbuotojai.

Pasak V. Štaro, prižiūrima apie 10 hektarų teritorija. Žolė joje šienaujama du ar tris kartus per metus.

Anksčiau, kol dar buvo gyvas pats parko įkūrėjas A. Svarinskas, seniūno pastebėjimu, įvairiomis progomis čia atvykdavo daugiau talkininkų.

Dabar, sako, tokie savanoriški darbai tapo retenybe. Šeštadienį svečius pasitiko, parodė, kur tvarkytis, davė darbo įrankių.

Tokia kilni iniciatyva ir dar tokio žinomo projekto dalyvių, sako, labai džiugina.

***

Parkas Didžiosios kovos apygardos partizanams atminti įkurtas Šventosios, Mūšios ir Siesarties santakoje prie kelio Ukmergė–Utena 6-ame kilometre. Šiaurinėje dalyje telkšo Mūšios tvenkinys, o šiaurės rytinėje pusėje parkas ribojasi su Kadrėnų kaimu.

Šis parkas įkurtas šviesios atminties Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus, dimisijos pulkininko monsinjoro Alfonso Svarinsko iniciatyva.

***

Pirmasis kryžius (autorius Algirdas Jurkėnas) Kadrėnų kaimo kapinaičių kalnelyje iškilo 1991 m. Tai buvo parko, skirto Didžiosios kovos apygardos partizanų atminimui, pradžia.

Vėliau parke buvo pastatyti Kryžiaus keliai su keturiolika ornamentuotų ąžuolinių kryžių, skirtų kiekvienam Didžiosios kovos apygardos partizanų batalionui, apygardos vadams.

***

Visoje 70 ha apimančioje parko teritorijoje, be laisvės kovų įamžinimo, monsinjoro A. Svarinsko iniciatyva taip pat buvo pastatyta daug kitoms sukaktims, progoms skirtų kryžių.

Nuo 2004 m. pradėti statyti ir akmeniniai paminklai.

Prieš penkerius metus mirus parko įkūrėjui, kryžius stovi ir jo paties atminimui. Prasmingą sumanymą tęsia kiti Lietuvos patriotai – atmintinų ženklų čia pastatoma kasmet, o senieji prižiūrimi, remontuojami.

***

Didžiosios kovos apygardos partizanų parke kiekvieną vasarą vyksta patriotinių renginių. Vienas tokių, skirtas Baltijos kelio jubiliejui atminti, vyks ir šio penktadienio vakarą.