Ukmergiškių skudai, patarimai
Ukmergės žinios

Ukmergės žinios

Lietuvos dvarai pastaraisiais metais itin traukia turistus ir yra tapę labiausiai turistų pamėgtomis vietomis. Ukmergės rajone yra aštuoni pritaikyti ar atviri turistams dvarai: Užugirio (Smetonos), Vaitkuškio, Taujėnų, Krikštėnų, Sližių, Leonpolio ir Šventupės dvarai bei Siesikų pilis.

Asta GIRNIENĖ

Lietuvos aklųjų bibliotekos Ukmergės padalinio vyriausioji bibliotekininkė

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atkreipia dėmesį: šiuo metu dar nėra labai didelės sniego dangos ir laukiniai žvėreliai gali misti natūraliu gamtos teikiamu maistu. Todėl itin svarbu, kad žmonės laukinių paukščių ir gyvūnų nešertų.

Ant tiltelio per Vilkmergėlės upelį Vytauto gatvėje „nutūpė“ dar viena skulptūra, vaizduojanti balandžių porelę. Tai – ukmergiškio skulptoriaus Ričardo Širvelio kūrinys.

Ukmergės Vlado šlaito viešosios bibliotekos Valų padalinyje lankėsi Vilniaus „Rotary“ klubo Lituanica International atstovė Austėja Astikaitė.

Laikraštis „Ukmergės žinios“, įgyvendindamas internetinės žiniasklaidos projektą „Praeities integracija“, skirtą Archyvų metams paminėti, gruodžio mėnesį skelbė senų fotografijų konkursą. 

Gruodį miestuose suspindus papuošimams, o parduotuvių vitrinose sužibus šventinėms   dekoracijoms, vieni mylimiems žmonėms skuba rinkti gražiausias dovanas, o kiti – ieško jiems galimybės pavalgyti. Tokią šių dienų realybę atskleidžia prie „Rimi“ iniciatyvos „Visada prisimenu tave“ prisijungusio „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. Organizacijos savanoriai kasdien girdi ne tik prašymus padėti maistu – žmonės vis dažniau skambina norėdami pasikalbėti. Ką kiekvienas galime padaryti, kad nepritekliuje gyvenantys žmonės prieš šventes jaustųsi išgirsti?

Prieš šventes nori būti išgirsti

Pasak psichoterapeutės Brigitos Kaleckaitės, tai, kokį vaidmenį emocine prasme per šventes gali suvaidinti neturtas, labai priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai: „Pažįstu nemažai žmonių, kurie Kalėdoms neperka jokių dovanų – nori dovanoti patirtį, buvimą ar keliavimą kartu. Per pandemiją dalis žmonių suprato, kad daiktai laimės neprideda, svarbiau pabūti vienas su kitu.“

Kalbėdama apie vaišių stalą, B. Kaleckaitė siūlo jo ruošimą paversti žaidimu, įprasminti pati procesą, o ne tai, kas ant jo padėta: „Žmonės yra labai išradingi ir tikrai galima pagaminti vieną ar kitą patiekalą turint nedidelį biudžetą. Jei žmogus senyvo amžiaus, neturintis artimųjų, jam gali būti sunkiau, bet reikėtų pirmiausiai apsižvalgyti aplink, gal kažkoks kaimynas patinka, ar iš miestelio žmogus, gal yra kokia žmonių bendruomenė, prie kurios per šventes galima prisijungti, reikia nebijoti pasisiūlyti švęsti šventes kartu.“

Skursta – kas penktas

Statistika negailestinga – Lietuvoje skursta kas penktas šalies gyventojas, dažniausiai – vyresnio amžiaus žmonės, bedarbiai, neįgalieji, vieniši tėvai ar daugiavaikės šeimos. „Maisto bankas“  kas mėnesį remia daugiau nei 143 tūkst. žmonių.

„Tai ypač sunkus laikotarpis vaikus auginančioms šeimoms. Juk vaikai visada svajoja apie šventines dovanas, negana to, jie linkę šventiniais džiaugsmais dalintis su mokyklos ar kiemo draugais. Kalėdos yra šeimos susibūrimo šventė, tad šis laikotarpis sunkus ir asmenims, kurie neturi artimųjų. Šiomis dienomis „Maisto banko“ darbuotojai ir savanoriai kaip niekada jaučia išaugusius nepasiturinčiųjų žmonių skambučių kiekius. Dažnai mūsų klausia, ar turėsime maisto, kurį būtų galima padėti ir ant šventinio stalo – bent sausainių ar arbatos“, – darbo užkulisiais šventiniu laikotarpiu dalijasi S. Gurevičius.  

Organizacijos vadovas pastebėti, kad gruodžio mėnesį gaunami skambučiai susiję ne tik su paramos prašymais, bet ir noru pasikalbėti, išsipasakoti, paklausti nebūtinai su tiesiogine „Maisto banko“ veikla susijusių dalykų: „Šventės yra bendravimo laikas, tad neturintys artimųjų ar galimybės su jais pasimatyti ieško būdų, kaip patenkinti šį norą būti išgirstiems.“

Maži dalykai – didelis džiaugsmas

Nepaisant visų patiriamų sunkumų, nepasiturintieji labiau negu kiti moka džiaugtis paprastais, mažais dalykais, taip pat geba nuoširdžiai dalintis ir rūpintis artimus, sako „Maisto banko vadovas.

„Mūsų savanoriai ir darbuotojai matė situacijų, kada kelių vaikų šeima draugiškai geba pasidalinti vieną varškės sūrelį, kada geriausia ir labiausiai džiuginančia šventine dovana tampa nedidelė pakuotė mandarinų, kada vaikai su pieštukais nubrėžia brūkšnį ant jogurto indelio, kad žinotų, kiek kiekvienas gali suvalgyti, jog jogurto dar užtektų broliukui ar sesutei. Tai skaudūs, tačiau kartu ir nepaprastai gražūs dalinimosi pavyzdžiai“, – darbo momentus prisimena S. Gurevičius, pridurdamas, kad gebėti pasidalinti ir pasidžiaugti net mažiausiais dalykais iš šių žmonių galėtų pasimokyti kiekvienas.

Kaip padėti?

Pripažinti, kad susidūrei su skurdu yra nelengva. Todėl pamačius žmogų, kuriam galbūt reikalinga pagalba, labai svarbu gebėti ją pasiūlyti oriai, nesmerkiant ir neįžeidžiant.

„Žmonės dažnai rašo siūlydami įvairius jiems nebereikalingus namų apyvokos daiktus – lėkštes, spinteles, drabužius. Susidaro įspūdis, kad dalis visuomenės vis dar mano, jog skurstantysis turėtų priimti viską, net ir tai, kas jam nėra reikalinga. Bet juk toks požiūris nereiškia jokios pagalbos. Todėl tikrai norint padėti, labai svarbu girdėti žmogaus problemas, suprasti jo poreikius. Kartais pagalba tampa ir malonus pokalbis, pasiteiravimas, ar viskas gerai. O jeigu atpažinti nepasiturinčiojo nepavyksta ar nedrąsu jį užkalbinti, visuomet galima paremti ar savanoriška veikla prisidėti prie įvairių nevyriausybinių organizacijų veiklos. Viena jų yra „Maisto bankas“, pagalba mums visuomet labai reikalinga“, – pripažįsta S. Gurevičius.

Psichoterapeutė dalijasi ir patarimu, kaip šiais atskirties laikais galime vienas kitam parodyti dėmesį: „Galima susiskambinti per video skambutį ir apsikabinti virtualiai – rankomis apkabinti save, užmerkti akis ir paprašyti žmogaus įsivaizduoti, kad mes jį apsikabinome. Mūsų smegenims tas pats, ar mus iš tikrųjų apsikabina, ar mes užsimerkiame ir įsivaizduojame, kad artimas žmogus mus apkabina – smegenyse vyksta panaši reakcija. Visą gyvenimą tai mūsų neišgelbėtų, bet krizės laikotarpiu, kai negalime susitikti su žmonėmis gyvai, kai negali parskristi artimieji iš užsienio, galima pasiųsti tokį virtualų apsikabinimą, kuris tikrai labai gerai veikia.“

Psichologai garsiai kalba apie pandemijos metu prastėjančią daugelio lietuvių emocinę sveikatą ir būtinybę ją stiprinti. Prie to prisidėti kviečia prekybos tinko „Rimi“ kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis „Maisto bankas“, „Niekieno vaikai“, „Mamų unija“ bei „Sidabrinė linija“ įgyvendinama kalėdinė iniciatyva „Visada prisimenu tave“.

„Šventiniu periodu norėdami kitus įkvėpti pozityvumui „Gelbėkit vaikus“ dienos centrus lankantys vaikai iš panaudotų „Rimi“ popierinių maišelių pagamino per 100 simbolinių Kalėdų žvaigždžių, kuriomis projekto partnerių savanoriai nudžiugino savo globojamus vienišus žmones, taip kartu visiems parodydami, kad kurti pozityvias emocijas ir dalintis dėmesiu vienas su kitu – visai paprasta“, – sako „Rimi“ ryšių su visuomene vadovė Gabrielė Šerėnienė.

Norintys padėti stiprinti šias nevyriausybines organizacijas gruodžio mėn. kviečiami „Rimi“ parduotuvėse įsigyti „Sinfonia“ mandarinų pakuotę – 10 ct nuo jos bus skirta „Rimi“ draugams „Gelbėkit vaikus“, „Niekieno vaikai“, „Sidabrinė linija“, „Mamų unija“, „Maisto bankas“.

Ukmergės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba penktadienį sulaukė kelių pranešimų apie nelaimes keliuose.

Lietuvos moterų futbolo rinktinė lapkričio pabaigoje sužaidė dar dvejas pasaulio moterų futbolo čempionato varžybas.

Puslapis 14 iš 893

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų