Už­upio vi­du­ri­nės mo­kyk­los pra­di­nu­kai – 3c kla­sės moks­lei­viai bei lan­kan­tie­ji dai­lės bū­re­lį vie­ną die­ną pa­te­ko į tik­rų tik­riau­sią pa­sa­ką. Vis­kas pra­si­dė­jo tuo­met, kai mo­ky­to­ja Dei­man­tė Ma­se­vi­čie­nė at­ne­šė pa­ro­dy­ti ne­pa­pras­to gro­žio kny­gą, tik­rą me­no al­bu­mą su kva­pą gniau­žian­čio­mis iliust­ra­ci­jo­mis. Ji pa­ke­rė­jo ne tik vai­kus, bet ir jų tė­ve­lius.

Vai­do­tė GRIŠKEVIČIŪTĖ

To­je pa­sa­ko­je mo­ki­nu­kai gy­ve­no dvi sa­vai­tes, ne­pa­leis­da­mi kny­gos iš ran­kų mo­kyk­lo­je ir na­muo­se, ji ta­po pa­grin­di­niu kai ku­rių pa­mo­kų ob­jek­tu. Ko­kia tai kny­ga? Kas skai­tė ar bent var­tė, ne­si­gin­čys gir­dint, kai va­di­na­me ją ste­buk­lin­ga. Tai – pran­cū­zų au­to­riaus Tai-Marc Le Thanh is­to­ri­ja apie įsi­my­lė­jė­lį Si­ra­no, ku­ri taip ir va­di­na­si – „Si­ra­no“. Ro­man­tiš­kas pa­sa­ko­ji­mas apie slap­tą, ne­įma­no­mą mei­lę, tik­rą drau­gys­tę – jis su­ža­vės ir ma­žą, ir di­de­lį. O jau­nos dai­li­nin­kės Re­bec­cos Daut­re­mer, ku­rios iliust­ruo­tos kny­gos ne­pa­lie­ka abe­jin­gų, pie­ši­niai ir šį kar­tą už­bu­ria. Juos ma­ty­da­mas, tar­si pa­mirš­ti re­a­lų iš­ori­nį pa­sau­lį...

Ra­sa GRIŠKEVIČIENĖ, Vla­do Šlai­to vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė

Vla­do Šlai­to vie­šo­sios bib­lio­te­kos Lė­no fi­lia­lo lan­ky­to­jai ža­vi­si spal­vin­gais čia su­reng­tos ke­ra­mi­kos dar­bų pa­ro­dos mo­li­nu­kais – mi­nia­tiū­ri­niais in­ki­lė­liais, švil­py­nė­mis, ma­žy­čiais na­me­liais bi­tėms ar bo­ru­žė­lei, paukš­tu­kais.

Kad šios pa­ro­dos au­to­rius dar la­bai jau­nas, ro­do ir jos pa­va­di­ni­mas – „Mo­lio Mo­tie­ju­kas“. Ir iš tie­sų – šiuos spal­vin­gus dar­be­lius lip­dė Tau­jė­nų vi­du­ri­nės mo­kyk­los auk­lė­ti­nis, bū­si­ma­sis penk­to­kas Ro­kas Gal­vo­nas. Tai jau ne­be pir­mo­ji jau­no­jo au­to­riaus pa­ro­da, ir jis pats jau ne­be­su­skai­čiuo­tų, ne­be­su­rink­tų sa­vo dar­be­lių, nes lip­do juos nuo ket­ve­rių me­tų, o ne­tru­kus jam su­kaks dvy­li­ka.

Di­džio­ji Ro­ko mo­ky­to­ja ir pa­ta­rė­ja – jo mo­čiu­tė, tė­čio ma­ma Ve­ro­ni­ka. Tai jos pa­de­da­mas ber­niu­kas ka­dai­se ir pa­ban­dė lip­dy­ti iš mo­lio. Tė­tis įren­gė na­muo­se kros­ne­lę mo­li­nu­kams deg­ti, ir ma­žy­tis “fab­ri­kė­lis“ pa­ju­dė­jo...

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuotr. Jau­na­sis Tau­jė­nų ama­ti­nin­kas Ro­kas su sa­vo Prin­cu kas­dien ap­ke­liau­ja vi­są kai­mą.

Uk­mer­gė­je, ka­rei­vi­nių mies­te­ly­je, gy­ve­nan­tys žmo­nės šiuo me­tu pri­vers­ti klau­sy­tis ne pa­čių ma­lo­niau­sių gar­sų.

Praėjęs savaitgalis rajone, Ukmergės meteorologijos stoties duomenimis, buvo kaip niekad karštas. Šeštadienį Ukmergėje užfiksuotas, anot stoties stebėtojos Natalijos Budnikienės, absoliutus maksimumas – 35,4 laipsnio šilumos. „Trūko tik vienos padalytės, kad būtų 36 laipsniai, nes mes šitaip apvalinam, – sako ji.

Sma­gią Jo­ni­nių šven­tę sa­viš­kiams su­ren­gė Uk­mer­gės kraš­to ne­įga­lių­jų są­jun­ga, va­do­vau­ja­ma Lio­nės Alek­sie­nės. „Jau­tė­mės kaip vie­nos dar­nios šei­mos na­riai, o jų bū­ta apie 60. Mums pa­si­tai­kė pro­ga „Dvie­jų bo­ka­lų“ šei­mi­nin­kės Ge­nu­tės Ka­po­čie­nės dė­ka su­si­bur­ti ka­vi­nės aikš­te­lė­je“, – džiau­gė­si įspū­džiais apie šven­tę pa­si­da­li­ju­si Jad­vy­ga Ju­zė­nie­nė.

Ar­tė­jant šį šeš­ta­die­nį vyk­sian­čiai Mies­to šven­tei Uk­mer­gė­je bir­bė ve­jap­jo­vės, triū­sė gė­ly­nų tvar­ky­to­jai, gy­vat­vo­rių kar­py­to­jai, da­žy­to­jai. Nie­ko nuo­sta­baus – juk mies­to gim­ta­die­nis bū­na kar­tą me­tuo­se, o į jį su­si­ren­ka šim­tai sve­čių. 

Paaiškėjo abiturientų laikytų brandos egzaminų rezultatai. Ukmergės rajonas šiemet turi kaip niekad daug šimtukininkų. Apie valstybinių brandos egzaminų sesijos rezultatus informavo savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistas Arūnas Augustinas.                      

Pra­ėju­sią sa­vai­tę ne­įpras­tai pa­svei­kin­ta Ly­duo­kių se­niū­ni­jo­je gy­ve­nan­ti Ka­ro­li­na Pus­vaš­kie­nė. Ne­ei­li­nė ir pro­ga – pa­mi­nė­tas jos šim­to me­tų ju­bi­lie­jus. Ku­rė­jų kai­me gy­ve­nan­ti il­ga­am­žė tiks­lios sa­vo gi­mi­mo die­nos ne­ga­lin­ti įvar­dy­ti, tik ži­nan­ti gi­mu­si „prieš Pet­rą – apie bir­že­lio 28“.     

Taujėnų gimnazijoje Paskutinį skambutį išgirdo jubiliejinė abiturientų laida. Ugdymo įstaigoje tai – 60-oji, o tapus gimnazija – 1-oji jos laida. Abiturientai ir juos išlydintieji stengėsi kuo įdomiau įamžinti vieną iš gražiausių mokyklinių švenčių. Salės puošimas, draugų, pirmokų, mokytojų ir svečių sveikinimai suteikia abiturientams jėgų prieš egzaminus, pakelia nuotaiką.

Ukmergiškis Henrikas Gintautas kelerius metus atakavo rajono savivaldybę raštais, reikalaudamas pasinaudoti teise ir už buitines atliekas mokėti pagal jų sunaudotą kiekį.