Nacionalinė žemės tarnyba įgis naują – konsultavimo ir kontrolės – funkciją. Ji formuos vieningą praktiką ir padės savivaldybėms rasti sprendimus, kaip įveiklinti žemę.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas praėjusią savaitę susitiko su Lietuvos savivaldybių merais, administracijų direktoriais, kuriems pristatė esminius žemės valdymo pertvarkos principus, darbus, kuriuos reikės atlikti savivaldybėms, siekiant sklandaus funkcijų miestų žemės valdyme perėmimo.

Aplinkos ministras atkreipė dėmesį, kad naujoji reforma atveria galimybes – per visą Lietuvą savivaldybės galės įveiklinti 120 000 ha teritorijos: įsigalios galimybė sudaryti žemės nuomos sutartis, formuoti žemės sklypus, plėsti miestų rekreacines zonas, planuoti statybas ar kurti renovuotų daugiabučių kvartalus. Taip pat ministras pabrėžė, kad su perduodama žeme suteikiama galimybė savivaldybėms didinti savarankiškas pajamas, vystant statybas ar įgyvendinant nuomos sutartis.

Susitikimo metu taip pat aptartos savivaldybių funkcijos – savivaldybės galės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, taip pat bus perleidžiami valstybinės žemės panaudos klausimai, savivaldybės bus atsakingos ir už servitutų nustatymą. Jos koordinuos ir sutikimus bei derinimus, pavyzdžiui, jei perduotame žemės plote bus norima planuoti statybas, savivaldybė, išduodama statybą leidžiantį dokumentą, galės suteikti ir sutikimą, dėl ko mažės administracinė našta. Dar viena atitenkanti funkcija – atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje apskaičiavimas.

Šiuo metu Vyriausybei rengiamos taisyklės dėl valstybinės žemės perdavimo tvarkos, kurios netrukus bus teikiamos derinti. Patvirtinus tvarką, Aplinkos ministerija rengs antrąjį nutarimą dėl žemės perdavimo, kuriuo savivaldybėms bus perduodami žemių sklypų sąrašai. Šis projektas bus priimtas šių metų pabaigoje. Priėmus nutarimą savivaldybės turės pasirašyti žemės priėmimo–perdavimo aktus, juos pasirašius savivaldybėms nuo 2024 m. vasario 1 d. bus perduodamos funkcijos – jos taps naujaisiais žemės patikėtiniais.

Iki to laiko savivaldybės taip pat turės pasirengti pokyčiams – pasiruošti perimti priskirtus Nacionalinės žemės tarnybos etatus, kurių iš viso – 154, kartu su perduodamu turtu ir dotacijomis, taip pat pritaikyti savo administracines struktūras funkcijoms įgyvendinti ir pasirengti teisės aktus, reglamentuojančius vidinius procesus.

Reforma įgyvendinama dviem etapais: pirmajame etape nuo 2023 m. sausio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumas atiteko Aplinkos ministerijai, kuri ėmėsi formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse. Šiuo metu vyksta antras reformos etapas, kurio metu vykdoma sisteminė valstybinės žemės priežiūra, perduodamos funkcijos savivaldybėms.

UŽ inf.