Afrikiniu kiaulių maru serga šernai, kiaulės. Gedimino Nemunaičio nuotr. Afrikiniu kiaulių maru serga šernai, kiaulės. Gedimino Nemunaičio nuotr.

Išsirengus į mišką grybauti didelė tikimybė, kad aptiksite visai kitokį radinį – nugaišusį šerną. Nuo afrikinio kiaulių maro pradėjus masiškai kristi šernams, jų gaišenų mūsų rajone jau aptikta per 100.

Kadangi už tokias radybas numatyta piniginė kompensacija, kai kam tai jau tapo ir papildomom pajamom. Tuo tarpu medžiotojai situaciją vadina tragiška.

Per kelis pastaruosius mėnesius Ukmergės rajone afrikinis kiaulių maras buvo diagnozuotas beveik šimtui rastų negyvų šernų.

Gaišenos aptiktos Taujėnų, Siesikų, Deltuvos, Vidiškių, Lyduokių, Žemaitkiemio seniūnijose. Negyvus šernus rado grybautojai, miškininkai, ūkininkai, medžiotojai.

Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Algimantas Kalesnykas sako, kad dabar jau lengviau būtų pasakyti, kokiuose rajono miškuose negyvų šernų dar nerasta, nei vardinti tuos, kuriuose jie rasti.

Iki savaitės vidurio tokių pranešimų dar nebuvo gauta iš Šešuolių, Krikštėnų, Želvos. Visur kitur, galima sakyti, masiniai kritimai. Aptinkami įvairaus amžiaus negyvi šerni. Vieni neseniai kritę, kiti jau gerokai apirę.

Šiuo metu Ukmergė pagal nustatomą afrikinį kiaulių marą kritusiems šernams šalies kontekste išsiveržė į priekį: daugiausiai dabar jų randama Anykščių, Panevėžio ir Ukmergės rajonuose. Per dieną gaunama nuo kelių iki keliolikos tokių pranešimų.

Į gilią duobę

Į šalį atidėję visus kitus darbus  Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai dabar atsidėjo tik šiam vieninteliam darbui. Apsivilkę specialias aprangas, su dezinfekavimo priemonėmis jie vyksta į įvairias rajono vietas, kuriose rastos šernų gaišenos.

Iki liepos vidurio pagal galiojančią tvarką gavus pranešimą apie nugaišusį šerną specialistai privalėjo visą jo gaišeną tempti iš miško ir visą gabenti į sostinėje esančią laboratoriją. Tik joje tiriama, ar gyvūnas apsikrėtęs afrikiniu kiaulių maru. Galiojant tai tvarkai iš miškų, laukų, pagriovių buvo surinkta per pusšimtis gaišenų.

Nuo liepos vidurio tvarka kiek palengvinta – į laboratoriją galima siųsti tik gaišenos kaulų mėginius.  Patį kritusį gyvūną privalu užkasti gilioje duobėje.

Tuo rūpinasi medžiotojų būrelis ar klubas, kurio teritorijoje rastas kritęs gyvūnas.

A. Kalesnykas pasakojo, kad gyvūnas užkasamas jų tarnybos specialistų akivaizdoje. Duobė turi būti pakankamai gili – kad įmetus gyvūną užsipiltų bent 1,5 metro sluoksnis.

Priklauso išmokos

Ukmergei atsidūrus afrikinio kiaulių maro zonoje medžiotojų būrelių nariai įpareigoti bent kartą per savaitę savo teritorijoje apeiti šernų maitinimo ir poilsio vietas bei gyvūnų pamėgtas vandens pakrantes.

Tačiau pastebima, kad jau atsirado žmonių, sugebančių iš to  uždirbti. Tokia galimybė atsirado po to, kai Vyriausybė numatė 30 eurų atlygį kiekvienam, radusiam kritusį gyvūną ir pranešusiam apie tai valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Šiuo metu vienas mūsų rajono gyventojas gali vadintis rekordininku. Šią vasarą jis miškuose jau aptiko 19 kritusių šernų. Akivaizdu, kad miškais jam teko nukeliauti ne vieną dešimtį kilometrų.

Kadangi nei gamtininkais, nei grybautojais panašių maklinėtojų nepavadinsi, jiems net prilipo „šernautojų“ pavadinimas.

Pasak A. Kalesnyko, kol kas kitų  „šernautojų“ radybos kuklesnės, tačiau yra aptikusiųjų du ar tris kritusius šernus.

Beveik visi jie yra parašę prašymus priklausančioms išmokoms gauti.

Situacija tragiška

Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas žuvininkas Arūnas Pračkaila dabartinę situaciją mūsų miškuose vadina tragiška.

Jis pats medžioja Siesikuose, kur gegužės mėnesį ir buvo aptikti pirmieji mūsų rajone nuo afrikinio kiaulių maro kritę šernai.

Pasak A. Pračkailos, po to, kai buvo rastos pirmosios penkios gaišenos, kurį laiką šernų Siesikų miškuose dar buvo galima pastebėti. O dabar – visiškai tuščia. Toks įspūdis, kad visi gyvūnai arba nugaišo, arba migruodami iškeliavo į kitas vietas.

Panašiai sako ir medžiotojai iš kitų mūsų rajono seniūnijų. Kai kurie pastebi be motinų likusius paaugusius jauniklius. Kad ir neužsikrėtę mirtina liga, vieni jie gali tiesiog neišgyventi.

Pašnekovas baiminasi, kad kraupus vaizdas gali pasirodyti visai netrukus, kai prasidės rapsų kūlimo darbai. Spėja, kad rapsų laukuose gali būti aptikta daug kritusių gyvūnų.

Jei pasitvirtins liūdniausios prognozės, medžiotojai mano, kad šernų miškuose nebus dvejus ar net trejus metus. Po to po truputį atsiras. Taip jau buvo kai kuriuose pasienio šalies regionuose, kurie didžiausią afrikinio kiaulių maro protrūkį pergyveno 2014-aisiais metais.

Perneša ir grybautojai

Ką mano apie visai naują reiškinį – šernautojus, greičiausiai tikrai ne atsitiktinai jau spėjusius aptikti ne vieną ir ne du nugaišusius gyvūnus?

Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas žuvininkas A. Pračkaila sako, kad, iš vienos pusės, tai gerai, nes užsikrėtusių gyvūnų gaišenos surenkamos. Tačiau iš kitos pusės, nesilaikydami higienos reikalavimų, žmonės patys platina ligą. Jei kažkas rado nugaišusį gyvūną, gal net su koja paspyrė, namuose avalynės nepakeitė ir toliau vaikšto po miškus.

Prasidėjus grybavimo sezonui  prie ligos platinimo prisideda grybautojai, taip pat – miško pjovimo technikos nedezinfekuojantys miško darbininkai ar net javus pjaunantys ūkininkai.

Židinys – ir fermoje

Milžiniškų nuostolių dėl afrikinio kiaulių maro patyrė ir kiaulių augintojai.

Kaimyniniame Jonavos rajone UAB „Beržų kompleksas“ priklausančioje kiaulių fermoje šią savaitę baigti kiaulių nugaišinimo ir utilizavimo darbai. Dėl afrikinio kiaulių maro šiame ūkyje nugaišintos 24 296 kiaulės.

Fermoje toliau vyksta kiti ligos židinio likvidavimo darbai. Ruošiamasi pastatų ir kiaulių laikymo vietų teritorijos dezinfekcijai, stengiantis neutralizuoti galimai aplinkoje likusį virusą, derinami vabzdžių naikinimo darbų planai, toliau taikomi judėjimo apribojimai ir vykdomas transporto dezinfekavimas, naikinami ūkyje laikyti pašarai.

Skelbiama, kad afrikinis kiaulių maras žmogui nepavojingas. Tačiau ūkininkai turėtų dar labiau atsižvelgti į jau seniau sugriežtintus reikalavimus, susijusius su gyvulių laikymu, priežiūra, pačių laikytojų apranga, apavu. Mat užkratą iš tos vietos, kurioje aptikta grėsmė, į savo ūkį galima parsinešti ir ant batų.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Veterinarijos klinika

Vilkmerge restoranas

Ukmerges siluma

Ar pritariame streikuojantiems mokytojams?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

Laidojimo ir kremavimo paslaugos Ukmergėje

Autoservisas Ukmergėje

Floros Studija

Telefonai Ukmergė

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Akmenys prabyla

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų