Tarpukariu Ukmergėje būdavo minimos Tautos šventės iškilmės, kuriuos išties būdavo ypač iškilmingos ir sutraukdavo daug visuomenės.

Ukmergė 2023 metais siekia tapti Lietuvos kultūros sostine. Tais metais miestas minės jubiliejų – sukaks 690 metų nuo pirmojo Ukmergės vardo paminėjimo.

Ukmergėje penktadienį lankėsi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Viešnia susitiko su savivaldybės vadovais, aplankė „Ryto“ specialiąją mokyklą ir Senamiesčio progimnaziją, atsakė į klausimus apie „Tūkstančio mokyklų“ programą.

Pivonijos seniūnija – vienintelė tarp kaimiškų Ukmergės seniūnijų, kurios administracinis centras yra mieste. Ji vienintelė neturi vientisos teritorijos, o jos kaimus ir miestelius galima pasiekti iš miesto važiuojant skirtingomis kryptimis. Apie pastarųjų metų pokyčius ir nuveiktus darbus pasakojo šios seniūnijos seniūnė Violeta Kvirienė.

Po priverstinio keleivinio lėktuvo nutupdymo Minsko oro uoste kai kurios šalies savivaldybės svarsto stabdyti bendradarbiavimą su Baltarusijos miestais partneriais. Ukmergės rajono savivaldybė to daryti neskuba.

Henrikas Korsakas – tikras ukmergiškis, čia gimęs, augęs, kūręs šeimą, niekada sava valia neišvykęs, po tremčių vėl sugrįžęs ir amžinojo poilsio atgulęs savo žemėje.  Buvo ištremtas du kartus – vokiečių ir rusų. Šiemet gegužę H. Korsakui būtų sukakę 100 metų. Jo atminimu rūpinasi dukra Zita Renkauskienė.

Ukmergės kraštotyros muziejaus eksponatas – XIX a. žiūronas-monoklis, pagamintas iš žalvario ir organinio stiklo, skirtas vienai akiai.

Minint miesto gimtadienį, Ukmergėje buvo surengta meduolinių balandžių ir kitų staigmenų dovanojimo akcija. Deja, balandžių pritrūko, tad dalis vaikų liko nusivylę. Tačiau yra ir gera žinia – ateityje meduolinius balandžius Ukmergėje planuojama kepti ne tik miesto gimtadieniui, o jais ir prekiauti.

Lietingas pavasaris galėtų būti palankus vynuoginių sraigių rinkėjams ir supirkėjams. Deja, pandemija palietė ir šį sektorių. Nors sraigių gausu, supirkimo kaina menka, o ir sezonas baigsis anksčiau nei įprastai.

Tarpukariu Ukmergės plentu ne tik arklių pasagos kaukšėdavo, bet riedėdavo ir automobiliai. Eismo įvykiai būdavo reti, tad sukeldavo didelį atgarsį.